Tik įsigijus motociklą – avarija
Motociklų parduotuvės „Aprilia“ padalinio vadovą Karolį Vėtą šios dviratės transporto priemonės žavėjo jau nuo vaikystės, tačiau pinigų stoka trukdė motociklą nusipirkti, o ir tėvai šio pomėgio, anot vaikino, „tikrai nepalaikė“.
Pirmąjį motociklą K. Vėta įsigijo būdamas devyniolikos už savo sutaupytus pinigus. Į motociklą teko investuoti ir tai, ką gavo už ilgai komplektuotą automobilinę aparatūrą ir net parduotus mobiliuosius telefonus. Motociklų mėgėjas mena, kad motinai ši idėja tuomet nepatikusi.
„Pradžia buvo labai graži, bet jau kitą dieną motociklą stipriai sudaužiau“, - su liūdesiu pirmojo motociklo istoriją prisimena vyras. Laimė, kad patį Karolį tuomet nuo sužeidimų apsaugojo šalmas, striukė ir pirštinės. Genamas noro vėl sėsti ant motociklo, K. Vėta išvyko užsidirbti į Londoną – tuomet motociklo remontui I kurso universiteto studentui trūko pinigų. Grįžęs iš Anglijos vaikinas ėmė dar labiau domėtis šiuo užsiėmimu ir pradėjo prekiauti dėvėtais motociklais – remontavo, pardavinėjo. Per penkerius metus per jo rankas perėjo apie keturias dešimtis motociklų.
„Esu išbandęs pasaulyje populiariausių gamintojų motociklus – „Yamaha“, „Honda“, „Kavasaki“, „Suzuki“, „Aprilia“, „Ducati“, „KTM“ „Beneli“ - vardija K. Vėta. Pasak jo, visi motociklai turi išskirtinį, savotišką „temperamentą“.
Motociklų vietas užima vaikai
Anot K. Vėtos, žmonės motociklus renkasi pagal savo temperamentą ir tai, ko jiems reikia. Patikimiausiais motociklais laikomi „Honda“, dizaino atžvilgiu išsiskiria „Yamaha“, žiedinėse lenktynėse pagal kainą ir kokybę pirmauja „Suzuki“. Pašnekovas į motociklų ketvertą įterpė pastaruoju metu sparčiai žengiantį į priekį „Kavasaki“ motociklus.
Dizaino, kokybės ir prestižo atžvilgiu pirmauja italų firmų „Ducati“ ir „Aprilia“ motociklai. Pasak K. Vėtos, jie išsiskiria savita variklio konstrukcija ir žinomų firmų - „Ohlens“ pakabos detalėmis bei „Brembo“ stabdžiais .
K. Vėtai motociklas - transporto priemonė, todėl ja pastoviai važinėja pusę metų. Dabar jis važinėja 2005 m. pagamintu „Aprilia RSV MILE Factory“ motociklu ir lankosi motociklininkų suvažiavimuose, renginiuose. Anksčiau jis dalyvavo jau klubo „Vilnius extreme“ ir kitų motociklams neabejingų organizacijų veikloje.
K. Vėta pastebi, kad keičiantis kartoms, laikui bėgant, kartu keičiasi ir motociklininkų požiūris: vieni parduoda motociklus, kiti - perka automobilius. Įprasta, kad gimus vaikams motociklai atsiranda antroje pozicijoje.
„Nors, būna ir išimčių“ - taip motociklų mylėtojų gyvenimo raidą apibūdina K. Vėta.
Naktiniai žygiai
Motociklininkai mėgsta rinktis naktimis. Anot Karolio, kasmet tai vyksta skirtingose vietose. Štai anksčiau buvo įprasta rinktis Savanorių prospekte, dabar renkamasi ties „Hanner“ dangoraižiu. „Plento“ baras, Vokiečių gatvė – šios vietos taip pat pamėgtos baikerių.
Naktimis važinėdami gatvėmis, motociklininkai kartais demonstruoja sugebėjimus žmonėms, renkasi kituose miestuose ir užmiesčių keliuose, kur niekam nekliudydami važinėja didesniais greičiais, ant vieno rato ir panašiai. Užklausus apie motociklų saugumą, Karolis pripažįsta, jog tai – padidintos rizikos transporto priemonė. Žmogus, atsisėdęs ant motociklų, pasak Karolio, pasijunta laisvai, labai pasitikintis. Motociklas yra galinga transporto priemonė – šio aspekto dažnas neįvertina. Griūčių pasitaiko ir padarius klaidų - neįvertinus kelio dangos, padangų sukibimo ar pervertinus savas galimybes.
Įsigijus motociklą – triukų pamokos
„Motociklas daugeliui asocijuojasi su turtais, kažkodėl manoma, kad jais važinėja tik labai pasiturintys. Dar visai neseniai vyravo nuomonė, kad jais gali važinėti tik chuliganai, nutrūktgalviai ar banditai“, - visuomenės mitus vardija prisiekęs motociklų fanas. K. Vėta tai neigia tvirtindamas, kad žmogus, turintis 10 tūkstančių litų, gali įsigyti normalų motociklą su apranga ir šalmu.
Jis su šypsena prisimena, kai nusipirkus pirmąjį motociklą būdavo populiaru išmokti važiuoti ant galinio rato, po to – važiuoti ant vieno rato antru ar trečiu bėgiais, atsistojus, atsisėdus, ištiesus kojas į priekį, atsistojus ant bako. „Kai visa tai išmoksti, pasidaro banalu“, - tvirtina motociklų žinovas, laiką, kai pats mokėsi minėtų triukų vadindamas „išgyventu emocijų laikotarpiu“. Važinėja ir merginos
Patys motociklininkai savus žygius vadina “laisvalaikiu po įtempto dienos darbo, vėjo dvelksmo pajautimu ir smegenų prapūtimu”. Anot K. Vėtos, kartais naktimis į gatves išrieda apie 50 žmonių grupė, bet įprastai naktiniuose žygiuose dalyvauja 10 -15 baikerių. Nerašyta taisyklė, kad kiekvienas motociklininkas negali praleisti sezono atidarymo ir uždarymo švenčių.
Motociklų fanas įžvelgia dar vieną motociklininkų privalumą. Tai - lengvesnis susipažinimas su merginomis, nors K. Vėtai tai nebeaktualu – vyras prasitaria turįs draugę.
K. Vėta tvirtina, kad šiuo metu Vilniuje ne viena mergina pati važinėja motociklais, taigi galima išvysti atvirkštinį variantą, kai mergina už vairo, o vaikinas – už nugaros.
Šalies motociklų sporto lygis – prastas
K. Vėta pasakoja, jog nenauja apranga pradedančiajam motociklininkui kainuoja apie 2000 litų. Kartu su į ją dar įeinančiais šalmu, batais ir pirštinėmis tai sudaro motociklininko saugumo minimumą. Kitose Europos Sąjungos šalyse tokia apranga atsieitų apie 1500 eurų.
K. Vėta mano, jog jau po 15 metų senieji „Jawa“, IŽ ar „Ural“ motociklai taps legenda, ir jų pasirodymas gatvėje trauks kaip prieš keletą metų viliojo šalyje tik ką atsiradę sportiniai motociklai.
„Motociklų sporto lygis Lietuvoje - žemiausias Baltijos šalyse. Latviai, estai ir pagal turimą sporto inventorių, pagal finansines galimybes mus žymiai lenkia“, - įsitikinęs K. Vėta. Tačiau jis priduria, kad ir Lietuva turi ne viena talentingą, gabų sportininką, kuriais gali didžiuotis. Vienas jų - Lietuvos čempionas Šarūnas Pladas.
K. Vėta pasakoja, kad lietuviai noriai dalyvauja vasarą rengiamuose Lietuvos, Baltijos šalių ar Rytų Europos motociklininkų turnyruose.
Jis prasitaria, kad žiniasklaidos dirbtinai sukeltas skandalas dėl neva naktimis miesto gatvėse vykstančių pavojingų baikerių lenktynių, kurių, anot K. Vėtos, „net nebuvę“ , kilo į viešumą patekus savam draugų rate filmuotai medžiagai - tai neprotingas poelgis.
Didelę patirtį turintys žmonės žiediniais motociklais atliko kelis triukus. „To pasekoje kilo nepagrįstas konfliktas tarp motociklininkų ir šių dviračių transporto priemonių nevairuojančių asmenų“, - aiškina vaikinas. Ši medžiaga, anot K. Vėtos, buvusi skirta tik asmeninei videotekai.
„Enduristai“ ir „Čioperistai“
Patys motociklininkai save skirsto į kelias grupes.
„Baikeriais“ vadinami įvairiausi motociklų vairuotojai – ir „britvininkai“, ir „čioperistai“, ir „krosistai“, ir „enduristai“... Pastarąsias baikerių grupes apibūdinti nėra lengva net kasdien su motociklais susiduriančiam asmeniui.
„Čioperistai“. „Čioperiai“ – motociklai, labiau mėgstami vyresniųjų, jiems motociklas ir odiniai drabužiai – neatsiejamas dalykas, o šių motociklų akcentas - chromu padengtas vairas, pakojos.
„Krosistai“ - moto sportininkai, važinėjantys krosiniais motociklais, kuriais šokinėjama kalnais, važiuojama smėlėtu, žvyruotu, molingu keliu.
„Enduristai“ susiję su “krosistais”, tik jų motociklai sunkesni, galingesni ir jų važiavimo stilius ramesnis, tačiau jie turi vieną bruožą, skiriantį nuo „krosistų“ – viskas, ką jie daro, - noras keliauti, save išbandyti, sau įrodyti. „Endurizmas“ laikomas laisvalaikio, idėjiniu sportu.
Sportiniai motociklai dominuoja jaunesnių žmonių tarpe (16m-30m). Sportinių motociklų su spoileriais vairuotojai ryškiomis aprangomis liaudyje vadinami „britvininkais“. Šis pavadinimas, anot Karolio, kilęs ir nuo sportinių motociklų leidžiamo garso.
Lietuvoje motociklai populiarėja
Motociklų parduotuvės vadovas pastebi, kad pastaraisiais metais sparčiai didėja motociklų, motorolerių pirkimas. Tačiau, anot K. Vėtos, motociklai Lietuvoje nėra lizinguojami, nes draudimo kompanijos jų nedraudžia, ir tai labai stabdo motociklų pardavimą.
„Nors Lietuva yra Europos Sąjungos šalis, dėl neaiškių priežasčių nei „Yamaha“, nei „Suzuki“, nei „Honda“, nei „Kawasaki“ ar „Aprilia“ motoroleriai iki 50cm3 nėra registruojami Lietuvoje“, - stebisi parduotuvės vadovas.
K. Vėtos žiniomis, kitose Europos šalyse jų pardavimai užima iki 70% visų parduodamų motociklų produktų.
K. Vėtos manymu, motorolerių registracija užtikrintų šių transporto priemonių saugumą. “Ne paslaptis, kad dauguma Lietuvoje važinėjančių motorolerių neturi įsigijimo dokumentų ar jų atitikties sertifikatų”, - įsitikinęs K. Vėta. Jo žiniomis, Latvijoje ir Estijoje jau galioja Europos Sąjungos reikalavimas registruoti visas transporto priemones nepriklausomai nuo jų darbinio tūrio.
Valstybės įmonės “Regitra” atstovai teigia, jog “Regitra” motorolerių neregistruoja, nes jie nepriskiriami kelių transporto priemonėms. Anot “Regitros” specialistų, motoroleriai iki 50 cm3 priskiriami mopedams. Tada kas gali atsakys į klausimą: „ Kodėl kitose ES šalyse jie registruojami nors iki 50 cm3 jos ir nėra transporto priemonė?
Gero ir pigaus daikto nebūna
K. Vėta perspėja dėl rinkoje pastebimų neaiškios kilmės, nežinomo gamintojo parduodamų motociklų ir motorolerių, viliojančių patrauklia kaina. Dažniausiai, anot motociklų žinovo, tai būna kiniškos prekės. K. Vėta pirmiausia pataria pasidomėti perkamu motociklu, motoroleriu – atkreipti dėmesį į pagaminimo šalį, garantijas, mat motociklai turi turėti ne tik kilmės dokumentus, bet ir tarptautinius sertifikatus, kurie vėliau bus reikalingi registruojant transporto priemonę „Regitroje“. „Gero ir pigaus daikto nebūna“, - perspėja K. Vėta.
“Regitros” duomenimis, iki 2005 m. liepos 1 dienos šalyje užregistruota beveik 30 tūkstančių motociklų.
