Specialistų manymu, pastarieji bandymai tik su retomis išimtimis būna sėkmingi.
Meškos paslaugos
Dizainerio diplomą turintis Arūnas Volungevičius, kelerius metus dirbęs Stasio Brundzos vadovaujamoje entuziastų komandoje, kūrusioje lietuvišką sportinį automobilį “LADA Sport VFTS” ir konceptinę “Samara EVA”, paprašytas charakterizuoti mūsų miestų gatvėmis riedančius ir labiausiai akį traukiančius perdirbtus keturračius, buvo diplomatiškas.
“Be abejonės, beveik visi bandymai modernizuoti bei gražinti automobilį turi įtakos eismo saugumui, tačiau kiek daug ir kokios, galima sakyti tik atlikus tam tikrus matavimus ir eksperimentus. To neatlikus, visi argumentai apie mašinos “pagerinimą” arba “pabloginimą” nesunkiai užginčijami.
Kategoriškai neigiamai, ko gero, galima vertinti tik įvairių papildomų aerodinaminių elementų poveikį avarijos metu pėstiesiems - po susidūrimo per automobilio viršų besiritančiam žmogui konstrukcijos ant variklio dangčio, spoileriai ant stogo ar bagažinės neabejotinai gali tapti sunkių traumų priežastimi”, - sakė A.Volungevičius.
Daugelio jaunų automobilininkų įsitikinimu, visi papildomi spoileriai, buferiai, slenksčiai, orgaudžiai ir kitokie tiuningo elementai ne tik įspūdingai pakeičia automobilio išvaizdą, tačiau pagerina automobilio aerodinamines savybes, didina aptakumą, mažina oro pasipriešinimo koeficientą, padeda taupyti degalus ir didina stabilumą. Ypač populiarūs yra masyvūs priekiniai spoileriai, montuojami po priekiniu buferiu ir žargonu vadinami “pristafkėmis”.
Taip pat gana dažnas tiuningo operacijai pasiryžęs vairuotojas pageidauja dar labiau padidinti oro pratakumą, priekinio spoilerio apačioje tvirtindami sparnelus, (vadinamus “slidėmis”).
A.Volungevičiaus manymu, su dalimi šių argumentų galima sutikti, tačiau kai kuriais atvejais “iš akies” atliekami patobulinimai gali atnešti daugiau žalos nei naudos.
“Kalbas apie degalų sąnaudų sumažinimą, ko gero, reikėtų laikyti nesusipratimu, net plika akimi matosi, jog apkarstytas masyviais buferiais, slenksčiais ar spoileriais automobilis pasunkėja, jo aptakumas mažėja, o pasipriešinimas ir triukšmingumas didėja. Ar jie kuria papildomą prispaudžiamąją jėgą? Greičiausiai taip, tačiau kitas klausimas, ar ta jėga nukreipta tinkama linkme ir iš tiesų padidina automobilio stabilumą.
Akivaizdu, kad automobilis priekiniais varančiaisiais ratais ir masyviu spoileriu ant bagažinės dangčio važiuojant dideliu greičiu bus sunkiau valdomas, nes generuojami papildomi oro srautai spaudžia mašinos užpakalinę dalį, o į viršų kelia priekinius ratus. Šie procesai prasideda važiuojant jau 80 km/val. greičiu.
Asmeniškai aš šioje srityje vengčiau bet kokios saviveiklos. Profesionalūs aerodinaminiai elementai kainuoja velniškai daug, todėl paprastai yra naudojami tik automobilių sporte”, - tikino “Renault” atstovybėje dirbantis A.Volungevičius.
Prioritetas įvaizdžiui
Tuo tarpu internete besireklamuojančių vietinių bendrovių, siūlančių tiuningo paslaugas, vadovai laikosi kitokių pozicijų.
Jie atkakliai įrodinėja, kad beveik visi aerodinaminiai elementai - slenksčiai, pritvirtinti apatiniuose keturračio šonuose, galiniai spoileriai ir ant bagažinės tvirtinami stabilizatoriai automobiliui ne tik padeda išsiskirti bendrame transporto sraute, bet ir duoda apčiuopiamos naudos.
Kai kurių autorių teigimu, stabilizatorius ant bagažinės, važiuojant keliu, sukuria spaudžiamąją jėgą, kuri automobiliui leidžia priešintis iš apačios jį veikiančiai keliamajai jėgai. Standartinio stabilizatoriaus forma ir pastatymo kampas dažniausiai parenkamas eksperimentiniu keliu.
Internete galima rasti patarimų, jog ši detalė efektyviausiai veikia kai oro atakos kampas neviršija 4-5 laipsnių.
Internete tiuningo tema rašantys autoriai nurodo, kad ypač didelę praktinę naudą turi vadinamieji deflektoriai - nedideli stogeliai ant stogo krašto. Jie nukreipia oro srautą nuo kėbulo ant galinio stiklo ir žymiai sumažina purvo kiekį, kuris važiuojant šlapiu keliu paprastai patenka ant galinio stiklo.
Deflektoriai paprastai naudojami automobiliuose su universalo ir hečbeko kėbulais. Tai pat palankiai vertinami stabilizatoriai ant valytuvų, leidžiantys efektyviau valyti stiklą važiuojant dideliu greičiu lyjant arba sningant.
Praktišku kai kas vadina ir vadinamąjį “sparnų pūtimą”. T.y. ratų arkų platinimą, kurio prisireikia padidinus ašies ilgį ir nustūmus automobilio ratus toliau vieną nuo kito. Taip siekiama padidinti mašinos stabilumą, o padidinus arkas - sumažinti iš po ratų taškomo purvo kiekį.
Gana santūriai patys tiuningo paslaugų siūlytojai vertina orgaudžius. Teigiama, kad realią naudą duoda tik tos detalės, kurios padeda aušinti variklį arba montuojamos ant slenksčių (ne į jų vidų). Visi kiti suteikia tik estetinį vaizdą.
Automobilių klubo TR prezidentas Robertas Daskevičius pripažino, kad “grybavimo” Lietuvos tiuningo rinkoje yra labai daug ir kai kuriems eksperimentams akivaizdžiai trūksta profesionalumo.
“Kad ir kokį sumanymą meistrai mėgintų įgyvendinti, svarbu neperlenkti lazdos. Visuomet rekomenduočiau rinktis tik sertifikuotus daiktus, o imant nežinomą produktą - pasirūpinti saugumu. Tarkim, montuojant spoilerius pasirūpinti, kad jie būtų pritvirtinami papildomu troseliu. Yra tekę girdėti, kad važiuojant dideliu greičiu keli perdirbti automobiliai pametė dalį savo “grožio”, - pripažino R.Daskevičius.
Klubo TR prezidentas patvirtino, kad daugeliu atvejų išskirtiniai bruožai keturračiams kuriami garažo sąlygomis, bandant kopijuoti pripažintų tiuningo bendrovių projektus. Kadangi tokiais atvejais naudojamos visos prieinamos medžiagos, jų poveikis kitiems automobiliams ir žmonėms avarijų metu iš esmės yra neprognozuojamas.
Intervencija į saloną
Vieta kur iš tiesų galima toleruoti pačius keisčiausius tiuningo eksperimentus, yra automobilio salonas. Pastebimiausios ir dažniausiai sutinkamos šioje srityje yra vairaračio, sėdynių ir apmušalų keitimo operacijos. Nors standartinės gamyklinės sėdynės yra universalesnės, į jas lengviau atsisėsti bei judėti sėdint, dažnai ryžtamasi įsigyti anatomines sėdynes, užtikrinančias didesnį šoninį palaikymą, padedančias geriau jausti automobilį veikiančias inercines jėgas.
Labiau rezervuotai reikėtų vertinti vairaračio keitimą. Atsisakant gamyklinio vairo, paprastai netenkama ir juose montuojamos saugos oro pagalvės, todėl rekomenduotina vairą keisti tik tais atvejais, kai neoriginali detalė sukuria papildomą ergonominę vertę.
Mažiausią įtaką eismo saugumui greičiausiai turi automobilio salono apdailos medžiagų keitimas. Sėdynes, porankius, dureles, pavarų perjungimo svirtį ar vairaratį aptraukiant oda, iš esmės niekada niekuo nerizikuojama. Tokio automobilio vidaus perdirbimo kaina priklauso nuo pasirinktos medžiagos kokybės, spalvos bei sėdynių konstrukcijos.
Beje, galima oda aptraukti labiausiai trinamas sėdynės vietas.
Rizika vaikšto drauge
Kalbėdamas apie vadinamąjį mechaninį tiuningą - automobilio techninių charakteristikų keitimą tobulinant variklį, transmisiją bei važiuoklę, A.Volungevičius pastebėjo, kad profesionaliai atlikti patobulinimai iš tiesų gali nepalyginamai daugiau pagerinti mašinos valdymą nei visi išorės pakeitimai, tačiau čia slypi ir gerokai didesnė rizika.
“Deja, gerinant automobilio dinamiką ir stabilumą, beveik visuomet tenka daryti kai kurių kompromisų. Paprastai aukojamas arba važiavimo komfortas, kietinant važiuoklę ir taip didinant stabilumą, arba variklio darbo resursas. Keičiant stūmoklius, alkūninius velenus, paskirstymo velenėlius, turbininių variklių charakteristikas galima išgauti įspūdingą galios padidinimą, tačiau tokius darbus gali atlikti tik itin aukšto kvalifikacijos meistrai. Jei pasitenkinama vadinamųjų superchipų (specialių variklio darbą reguliuojančių mikroschemų) montavimu, rizikuojama gerokai priartinti datą, kai teks atlikti kapitalinį remontą.
Nors teigiama, kad standartiniai automobiliai turi didelius eksploatacijos rezervus, patirtis rodo, jog netgi klaidingai parinktos padangos (t.y. pernelyg didelio diametro, pločio ir žemo profilio) slalomo trasoje gali pribaigti pusašius per vienas mėgėjiškas lenktynes. Gerokai padidinus variklio galingumą bei maksimalų sukimo momentą automatiškai kyla pavojus pavarų dėžei ir reduktoriui - šių mazgų atsparumas apskaičiuotas pagal konkretaus variklio parametrus. Gamintojai nešvaisto pinigų”, - pasakojo “Renault” atstovybės vadybininkas.
Prie neskausmingų perdirbimo operacijų kalbinti autoverslininkai priskyrė duslintuvų keitimą, kai iš standartinių išmetimo bakelių šalinami originalūs viduriai, vietoj jų dedant specialius perforuotus vamzdžius. Teigiama, kad tokiu atveju automobilis skleidžia sportinį garsą, o kartais be papildomų pakeitimų galia padidėja nuo 3 iki 5 proc. Žinoma, egzistuoja ir rizika, kad, perdirbant išmetimo sistemą, turinčią įtakos degiojo mišinio (benzino ir oro) sudėčiai, bei pažeidžiant gamintojo nustatytą balansą, variklio galingumas gali sumažėti. Svarbu ir tai, kad pašalinus daugiau nei 50 proc. išmetimo bakelio pertvarų triukšmas salone po kurio laiko neabejotinai pradės vesti iš proto.
Bet kokiu atveju tokios operacijos padidina automobilio į aplinką išmetamų teršalų kiekį, todėl į kai kurias Vakarų Europos šalis perdirbtas automobilis gali būti neįleidžiamas.
