Šie pripažino – dviračių infrastruktūra kasmet gerėja, tačiau taisyti tikrai yra ką, praneša LTV naujienų tarnyba.
Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje dviračių eismo situacija panaši – geresnė nei pernai
, bet blogesnė nei turėtų būti. Savivaldybės atstovams beliko pritarti dviratininkų bendrijos nariams, kad padėtis taisytina, didžiausia problema – pinigai.
„Vilnių reikėtų tvarkyti gerai, o ne taip, kaip yra, reikėtų tvarkyti po truputį. Jei turėtumėm nors ir 100 tūkst. litų metams, tai tą 100 tūkst. litų išleiskime šimtui metrų, o ne bandykime aprėpti iš karto 80 kilometrų“, – teigė Lietuvos dviratininkų bendrijos tarybos narys Eduardas Kriščiūnas.
Daugiau nei 80 kilometrų – tiek besitęsiantys dviračių takai Vilniuje dažnai nutrūksta, daug kur tenka eiti pėsčiomis. Septynių kilometrų maršrute, kuris buvo parinktas savivaldybės atstovams, teko eiti beveik trečdalį kelio.
„Matėm šiokių tokių smulkių trūkumų, kuriuos, be jokios abejonės, pasižiūrėsim. Reiktų patvarkyti, bet šiaip, iš esmės, važiuojasi puikiai“, – kalbėjo Vilniaus savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus vedėjas Algirdas Šešelgis.
Pasak savivaldybės atstovų, dėmesio dviratininkams skiriama nemažai, nes kuo daugiau žmonių naudoja ekologišką transportą, tuo geriau ir miestui.
„Šiais metais nuo pavasario mes, savivaldybė, investavo apie 70 tūkst. litų“, – sakė Vilniaus savivaldybės Infrastruktūros skyriaus vedėjas Valdas Juodis.
Artimiausiu metu sostinės savivaldybė planuoja peržiūrėti biudžetą ir skirti dviračių infrastruktūros plėtrai papildomai apie 50 tūkst. litų.
Šiuo metu Vilniaus mieste važinėja apie 300 tūkst. dviračių, tačiau miesto valdžia tikisi, jog pagerinus sąlygas, šią transporto priemonę rinksis dar daugiau žmonių.