Panevėžio autobusų e-bilietai gali ir nepasiekti

Autobusas

© DELFI (J.Markevičiaus nuotr.)

Vakar kauniečių bendrovės „Kautra“ atstovai, be kitų savo siūlomų galimybių, pristatė ir galimybę įdiegti elektroninių bilietų sistemą Panevėžio visuomeniniame transporte. Tiesa, jie pripažino, kad kol kas jis dar kūrimo stadijoje.

Pasak „Kautros“ autobusų stočių vadovo Dariaus Pakuso, elektroninio bilieto kortelė identifikuoja vartotoją, bet visa kita informacija apie jį saugoma kitame įrenginyje. Šią kortelę, jo teigimu, galima naudoti gana plačiai, o ne vien kaip elektroninį bilietą, – pavyzdžiui, moksleivio pažymėjimui, įėjimui į mokyklas ir panašiai.

Įdiegus elektroninį bilietą, įlipimas į autobusus būtų vykdomas kaip ir dabar – per priekines duris. Kortelę reikėtų priglausti specialioje vietoje, kad būtų matoma reikiama informacija. Kontrolieriai tikrintų turėdami specialius skaitytuvus.

Papildyti kortelę būtų galima per platintojus. To noriai imasi spaudos kioskai, prekybos tinklai. Be to, D. Pakuso aiškinimu, naudojantis sistema galima būtų realiu laiku stebėti autobusų judėjimą, stotelėse įrengti švieslentes su tiksliu autobusų atvykimo laiku, operatyviai keisti tvarkaraščius ir panašiai.

Kaina, jo teigimu, priklausytų nuo to, ko norima. Mokėjimų centro įrengimas elektroniniam bilietui kainuotų iki 30 tūkst. litų. Be to, tektų mokėti kasmėnesinį sistemos palaikymo mokestį.

Įdiegiant likusią dalį – stotelių ir administravimo, – kaina priklausytų nuo daugelio veiksnių: kokie autobusai, ko norima ir panašiai.
Beje, vienos kortelės pagaminimas kainuoja apie keturis litus. D. Pakuso teigimu, kas juos sumokės – keleivis ar iš dalies prisidės ir savivaldybė, jau yra pačios savivaldybės reikalas.

Vienkartiniai – per brangu

„Kautros“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas priminė, kad Vilnius, Kaunas ir Klaipėda jau turi elektroninius bilietus, tačiau pripažino, kad ten kitokia situacija: šiuose miestuose nueita ne į terminuoto bilieto, kaip kad siūlo bendrovė Panevėžiui, o į vienkartinio bilieto gamybą. Tad ir sąmatos pastaruoju atveju gavosi didžiulės – siekė apie 20 milijonų litų.

„Tokia kaina daugelį miestų atpurtė nuo idėjos įdiegti elektroninį bilietą. Mūsų sistemos kaina – ne milijoninė“, – pasakojo L. Skardžiukas.

Įmonės vadovo teigimu, jų idėja tokia, kad 95 procentus bilietų sudarytų terminuoti, o vienkartiniai bilietai liktų popieriniai. Tačiau toks variantas Panevėžiui ne itin tiktų. Pasak Panevėžio autobusų parko bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojo Alvydo Dirsės, problema ta, kad Panevėžys turi savo specifiką: pas mus parduodama tik 5000 mėnesinių bilietų, o didžioji dalis žmonių važinėja įsigiję vienkartinius bilietus. Manoma, kad taip yra dėl gana aštrios konkurencijos su maršrutinių taksi vežėjais: maršrutų tinklas tas pats, kainos panašios, tad kas pirmas atvažiuoja į stotelę – autobusas ar mikroautobusas, į tą keleivis ir įlipa.

L. Skardžiukas sakė, kad techniškai įmanoma padaryti ir vienkartinį bilietą, tačiau tai būtų brangu tiek pačiai įmonei, tiek keleiviui.

Nagrinės pasiūlymą

Panevėžio meras Vitalijus Satkevičius domėjosi ir galimybe padaryti elektroninius bilietus tik keleiviams, važiuojantiems su lengvatiniais bilietais. Juos žmonės galbūt galėtų pasiimti Savivaldybėje, tokiu būdu atsirastų tam tikra tokių keleivių kontrolė – kiek realiai važiuota. Už šias lengvatas sumoka visi mokesčių mokėtojai, tad būtų galima kontroliuoti tokių keleivių srautus.
Pasak miesto vadovo, už praėjusius metus Savivaldybė Autobusų parkui skolinga apie 5 milijonus litų, kuriais dotuojami lengvatiniai bilietai. „Gal ateityje įdiegus elektroninį bilietą tiek nereikėtų mokėti?“ – svarstė meras.

Kita vertus, priminė V. Satkevičius, tai buvo tik pirmasis susitikimas su projekto iniciatoriais. Galiausiai viską neišvengiamai lems kaštai, nes sistemą diegti tik vienam etapui veikiausiai neapsimokėtų.

„Išklausę pirminę informaciją peno apmąstymams duosime specialistams – panagrinėti“, – konstatavo V. Satkevičius.

Norėjo anksčiau

Panevėžio autobusų parko generalinis direktorius Rimantas Petukauskas neslepia gana skeptiškai vertinantis tokį pasiūlymą. Įmonės vadovui keista, kad „Kautra“ siūlo elektroninį bilietą, kurio realiai dar neturi – jis tik kuriamas. O šalyje jau yra kelios bendrovės, realiai tą padariusios.

Be to, siūlomas terminuotas bilietas, kas Panevėžiui dėl jo specifikos nėra aktualu – kaip minėta, 90 procentų keleivių mūsų mieste važiuoja vienkartiniais bilietais. Tad tai brangiai kainuotų.
„Sutinku, tai moderniau, bet ekonominės naudos nėra“, – sakė jis.

Kita vertus, R. Petukausko teigimu, net jei ir būtų apsispręsta mieste diegti elektroninį bilietą, būtų skelbiamas konkursas ir laimėtų pasiūlęs mažiausią kainą, tačiau nebūtinai tai būtų „Kautra“.
Beje, tokią idėją bendrovė yra svarsčiusi ir pernai, ir užpernai. Tačiau, pasak R. Petukausko, padaryta išvada, kad neapsimoka – terminuoti bilietai mažai perkami.
 
„Aš už progresą, bet reikia, kad būtų ir ekonomiškai naudinga. Nemanau, kad Panevėžyje jis būtų naudingas“, – manė jis.