„Paaiškėjo, kad didelė dalis bilietų buvo rezervuoti, bet aviakompanijai už juos dar nebuvo sumokėta.Vėliau šios rezervacijos buvo atšauktos. Taigi šiuo metu, preliminariais duomenimis, turėtų būti apie 11 tūkst. keleivių, kurie yra įsigiję „flyLAL" bilietus į nevykdomus skrydžius", – DELFI pirmadienį sakė „flyLAL Group" komunikacijos vadovė Gintarė Rimkuvienė.
Skolose paskendusi skrydžių bendrovė nuviltiems klientams tegali pasiūlyti rašyti pretenzijas ir stoti į eilę susigrąžinti pinigus.
Nuo pirmadienio pradėjo veikti informacinis telefonas klientams – 852525019 .
Kol kas „flyLAL" nesuskaičiavo, kiek pretenzijų jau yra gauta. Tiksliai nežinoma ir už kokią sumą klientai buvo nusipirkę bilietų. Taip pat kol kas nėra aišku, kokios vertės turto turi „flyLAL". Anksčiau buvo skelbta, kad šis oro vežėjas neturi jokio ilgalaikio turto, tačiau trumpalaikio turto turi už maždaug 50 mln. Lt.
Šiuo metu „flyLAL" skolos sudaro maždaug 90 mln. Lt.
Nevykdo visų prievolių
„Pirmiausiai keleiviams reikia visada kreiptis į oro vežėją, kurio bilietus turi. Oro vežėjas savo tinklalapyje yra paskelbęs, kaip reikia rašyti prašymus dėl pinigų grąžinimo už nutrauktus skrydžius. Keleiviui reikia nurodyti savo skrydžio datą, reiso ir bilieto numerį, keleivio vardą ir pavardę ir prašyti, kad būtų grąžinti pinigai. Taip pat reikia nurodyti banko sąskaitą ir visus savo kontaktus", – DELFI pirmadienį sakė CAA Oro transporto skyriaus vedėja Virginija Žegunytė.
Jos teigimu, pagal europinį reglamentą, oro vežėjo keleivių teisės yra platesnės, nes, pavyzdžiui, vežėjas turėtų ne tik siūlyti pinigus už bilietus, bet ir savo klientus nukreipti kitais maršrutais, tačiau realiai jos nesuteikiamos.
Pagrindine to priežastimi įvardijamas lėšų stygius, nes šiuo metus visos „flyLAL" sąskaitos yra areštuotos.
Tačiau CAA dar ketinama spręsti, ar už šios reglamento dalies nesilaikymą skirti baudą bendrovės vadovui.
Kol kas, anot jos, nežinia, kaip „flyLAL" ketina grąžinti pinigus už bilietus. Jeigu būtų nuspręsta kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bilietų pirkėjai stotų į eilę su visais kreditoriais.
V. Žegunytė taip pat atkreipia dėmesį, kad turintys „flyLAL" bilietus į tolimesnius maršrutus, vykdomus kartu su partnerių kompanijomis, dalį maršruto gali tikėtis skraidinami tik tuo atveju, jei bilietas nėra išduotas „flyLAL" vardu.
„Jeigu „flyLAL" partnerių kompanija keleivius skraidins kažkokią maršruto dalį, jiems dar pasiseks, o toliau reikia pirkti naujus bilietus patiems", – pripažino ji.
Siūlys, kad keleivius skraidintų ir „flyLAL Charters“
Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, pirmadienį surengęs pasitarimą dėl susidariusios situacijos, žurnalistams sakė ketinantis kreiptis į „flyLAL“ akcininkus, kad kita jiems priklausanti bendrovė „flyLAL Charters“ įvykdytų dalį veiklą sustabdžiusios „flyLAL“ įsipareigojimų.
Tačiau kol kas E. Masiulis neaptarė šio siūlymo su vienu iš pagrindinių bendrovės akcininkų Gediminu Žiemeliu, kuris į pasitarimą neatvyko. „flyLAL Charters“ turi licenciją skraidyti užsakomaisiais reisais.
E. Masiulis taip pat sakė dar galutinai neapsisprendęs, ar kreiptis į specialiąsias tarnybas dėl paskutiniųjų metų bendrovės veiklos.
„flyLAL“, anot E. Masiulio, ateityje galbūt vykdys kitą veiklą, kuri jai galėtų atnešti lėšų, tačiau ministras nesiėmė detalizuoti, kokia tai galėtų būti veikla.
Pirmadienį išplatintame pranešime „flyLAL" skelbia, kad kreipėsi į savo partnerius prašydama užtikrinti „flyLAL" keleiviams skrydžius jų vykdomais reisais arba suteikti lengvatines sąlygas. „flyLAL" pavyko susitarti su skrydžių bendrove KLM dėl specialių sąlygų „flyLAL" bilietus turintiems keleiviams – yra sukurtas specialus 40 EUR tarifas (+mokesčiai) į vieną pusę kelionei iš/į Amsterdamą iš/į Rygos, Talino ar Varšuvos, kelionės data – iki sausio mėn. 31 d. Bilietus galima įsigyti iki sausio 23 d. bet kurioje kelionių agentūroje.
„flyLAL" priklauso bendrovėms „ŽIA valda", „Sanitex" ir „Indeco".
