Iš visų Lietuvos kampelių į Kauno oro uostą susirinkusiems neįvykusio skrydžio keleiviams oro uosto personalas negalėjo pasiūlyti nei nakvynės viešbučiuose, nei užsakyti kelionių autobusu namo. Viduryje nakties buvo raginama transporto ir nakvynės ieškoti ir už jas susimokėti patiems, o kompensacijos individualiai kreiptis į „Ryanair“ atstovybę Dubline.

Neturėję kur dėtis pigių skrydžių bendrovės klientai – jaunimas, senjorai, vyrai ir moterys su mažais vaikais – rytą sutiko oro uosto laukiamuosiuose. Parą oro uoste praleidę taip ir neišskridę žmonės baiminasi būti išmesti iš darbų emigracijoje, netekti pajamų, būti priversti ieškoti naujų darboviečių. Daliai keleivių žlugo jų atostogų planai, sugedo lauktuvių užsienyje gyvenantiems artimiesiems vežtas maistas. Visi išleido krūvą pinigų neplanuotiems skambučiams į Lietuvą ir į užsienį, maistui oro uosto kavinėje ir naujiems, patikimesnių aviakompanijų bilietams įsigyti.

Dėl visų su skrydžiais susijusių klausimų Kauno oro uosto personalas keleiviams siūlė skambinti „Ryanair“ atstovybei Dubline penktadienį ryte. Su keleiviais bendravę oro uosto darbuotojai guodėsi, kad jie už kilusias problemas nėra atsakingi, yra mažai informuoti ir visiškai niekuo šioje situacijoje keleiviams pagelbėti negali.

„Tai tragiška patirtis. Kelis kartus teko praeiti registraciją, buvome išlaipinti iš lėktuvo, kol reikalaute neišsireikalavome, niekas mums neteikė informacijos, kas atsitiko, kada bus skrydis. Reiso atšaukimas buvo tempiamas iki tol, kol Kaune nebevažiavo viešasis transportas ir nebeturėjome kur dėtis. Po pirmąkart atidėto skrydžio iš „Ryanair“ kaip kompensaciją tegavome 5 eurus (apie 20 litų) gėrimams ir užkandžiams laukimo salės bufete. Kai pasipiktinome, jog skrydis vidury nakties apskritai atšauktas, su grasinimais iškviesti policiją iš laukimo salės buvome išvyti“, - piktinosi „Ryanair“ klientė Edita.

Jau parą Kauno oro uoste praleidusi mergina po reiso atšaukimo tikėjosi sulaukti pasiūlymų vykti kitais reisais, galbūt net siūlomais kitų aviakompanijų. „Bet mums pasakyta, kad laisvų vietų artimiausiuose skrydžiuose į Liverpulį nėra, o „Ryanair“ avialinijomis ten galime vykti po keleto savaičių“, - sakė ji. Kauno oro uostas neįvykusio skrydžio keleiviams siūlo kitas kryptis – į Londoną arba iš Rygos į Liverpulį. Kelionės iki galutinės stotelės išlaidas, išskyrus „Ryanair“ lėktuvo bilietą, keleiviai bus priversti dengti iš savo kišenės.

Skrydis į Liverpulį ketvirtadienio vidurdienį pirmąkart buvo atidėtas dėl gedimo lėktuvo navigacinėje sistemoje. Lėktuvas buvo beįsibėgėjantis pakilimo take, kai, pastebėjus gedimą, buvo sustabdytas. Išlaipinti keleiviai pirma buvo informuoti, kad skrydis atidedamas iki 21 valandos. Paskui skrydžio pradžia buvo vėlinama iki 22 ir 23 valandos. Vakare antrą registraciją praėję keleiviai apie galutinį reiso atidėjimą sužinojo po 2,5 valandų laukimo – pusę dviejų nakties. Bilietų kitais „Ryanair“ siūlomais reisais į Angliją nepasirinkę keleiviai pasiryžę laukti šiandienos 19 valandos, kai, oro uosto personalo tikinimu, numanomas sugedusiojo lėktuvo pakilimas.

Vien už atšauktą reisą „Ryanair“, pagal Europos Sąjungos reglamentavimą, kiekvienam keleiviui turi atlyginti 400 eurais vertinamą žalą.

Oro uostas: atsakinga oro bendrovė

Civilinės aviacijos administracijos direktorius Kęstutis Auryla DELFI sakė, kad visi rūpesčiai dėl keleivių vėluojant skrydžiui gula tik ant oro bendrovės pečių.

„Oro bendrovė turi pasirūpinti keleivių maitinimu, nakvyne ir kelione“, - tvirtino jis.

Kauno oro uosto generalinis direktorius Arijandas Šliupas DELFI sakė, kad nors keleiviai piktinosi oro uosto darbuotojais, tačiau aviakompanija pati priima sprendimą atidėti skrydį, o keleiviai bilietus taip pat perka ne oro uoste, bet oro bendrovėje.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)