„Močiutė, kaime dviračiu važiuojanti pas karves su už 250 litų kainuojančiu dviratininko šalmu, saugesnė nebus, o išlaidos bus didžiulės. Jei policija ir tokius dviratininkus kaimuose pradės bausti, visuomenėje sukelsime didžiulę nepasitenkinimo bangą“, – mano A.Salamakinas.
Anot jo, patirtis rodo, kad šalmai tėra pasyvi dviratininkų apsaugos priemonė, nepadedanti išvengti nelaimių keliuose. Politikas mano, kad ne reikalavimų griežtinimas, o dviračių infrastruktūros gerinimas ir dviratininkų kontrolė yra veiksmingesni būdai, kad būtų užtikrintas jų saugumas.
„Svarbiausia, kad dviratininkas būtų matomas tamsoje. Žmonės ir žūva keliuose dėl to, kad važinėdami be atšvaitų nėra pastebimi. Aš nesakau, kad šalmų visiškai nereikia, tai priklauso nuo situacijos. Užsienyje išsiruošę dviračiais į kelių dienų turnė žmonės užsideda šalmus. Reikia formuoti žmonių požiūrį, bet baudos sukeltų daugiau erzelynės nei efekto“, – pabrėžė parlamentaras.
Svarbiau – kas po šalmu
A.Salamakinas pripažino ir pats dažnai sėdantis ant dviračio, tačiau Dviračių federacijos dovanotą šalmą užsidedantis retokai – tik išvažiavęs į intensyvaus judėjimo gatves.
Panevėžyje gerai žinomas dviračių sportą propaguojantis sveikuolis Kazimieras Ilginis pritarė Seimo narių siūlymui atsisakyti reikalavimo dviratininkams dėvėti šalmus.
„Daug svarbiau ne pats šalmas, o kas yra po juo. Jei dviratininkas važinės protingai, šalmo nereikės“, – mano K.Ilginis.
Anot jo, po mašina patekusiam dviratininkui šalmas nebepadės, o tokia apsaugos priemonė sukeltų daug nepatogumų, ypač vasarą.
Dviračiu 36 metus važinėjantis K.Ilginis pripažįsta pats šalmą užsidedantis tik varžybų metu.
Baiminasi „marazmo“
Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Eismo priežiūros tarnybos laikinai viršininko pareigas einantis Gintaras Aliksandravičius politikų pasikeitusios nuomonės nesiryžo vertinti. Tačiau, anot jo, saugos priemonių niekada nebūna per daug.
„Kiekvienas pagal savo išprusimą ir gyvenimo patirtį naujoves taiko. Ir dabar yra ir su liemenėmis, ir su šalmais važinėjančių dviratininkų, o kiti, ypač kaimo vietovėse, sėda ant dviračio kaip stovi ir važiuoja. Gal reikėtų apeliuoti į kiekvieno eismo dalyvio sąžinę – jei visas elgesio taisykles įstatymais apibendrinsime, bus visiškas marazmas“, – mano G.Aliksandravičius.
Šalmų įteisinimas kaip neefektyvi priemonė buvo atmestas Islandijoje, Prancūzijoje, Norvegijoje, Jungtinėje Karalystėje. Dviratininkai nuo 2004-ųjų šalmus privalo dėvėti tik Ispanijoje, tačiau – tik užmiesčio keliuose.
Įstatymo pataisą pasiūlę parlamentarai tikisi, kad Seimas ją priims dar iki gegužės vidurio.
