Kaip piliečiai – už
Žinia, kad automobilius gali tekti tikrinti kasmet, labai nepatiko senus automobilius turintiems žmonėms. Dabar savo senučių automobilių „sveikatą“ prie techninių centrų reikalavimų jie pritempia kas dveji metai. Išlaidų ir nervų pakanka – vežti automobilį į autoservisą, laukti, mokėti meistrams, vežti į techninę apžiūrą, laukti, susimokėti. O jei nepasiseka – vėl į autoservisą ir dar kartą į techninės apžiūros centrą.
Tačiau specialistai tikina, kad seni automobiliai po techninės apžiūros išsibalansuoja vidutiniškai po 9 mėnesių. „Žmonės nėra tiek techniškai išprusę, kad patys susivoktų periodiškai tikrinti savo mašinas“, – „Kauno dienai“ sakė techninių apžiūros centrų asociacijos prezidentas Renius Žeromskas.
Dabar Lietuvoje techninę automobilio apžiūrą, nepriklausomai nuo jo senumo, reikia atlikti kas dveji metai. Dauguma „Kauno dienos“ kalbintų vairuotojų teigė, kad kaip piliečiai neprieštarauja dažnesnei automobilių techninei apžiūrai.
Daugelis pripažįsta, kad patiems sunku prisiversti patikrinti savo mašiną, mat pritrūksta arba pinigų, arba laiko. Kai kas automobilių techninę apžiūrą lygina su apsilankymu pas odontologą – žinai, kad reikia profilaktiškai pasitikrinti, bet taip ir neprisiruoši, kol skausmas neiškreipia veido. Todėl prievarta kartais į naudą.
Aiškinasi įtaką
Tačiau vairuotojai pasipiktinę valdžios motyvais – esą dažnesnė techninė apžiūra sumažins „karo keliuose“ mastus.
Vairuotojams toks argumentas pasirodė nelogiškas. „Nesąmonė. Avarijas padaro ne automobiliai, o vairuotojai“, – aiškino „Kauno dienos“ pašnekovai.
Susisiekimo ministerijos atstovė spaudai Regina Sklepovič tikino, jog ministerija kol kas neturi informacijos, kiek avaringumą lemia automobilių būklė. Tai išsiaiškinti tikimasi iki rudens.
Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnybos viršininkas Saulius Skvernelis teigė, kad dėl netvarkingos automobilio techninės būklės eismo įvykių nutinka juokingai mažai. „Vos keli procentai. Tiesa, labai sunku nustatyti, kad būtent dėl techninės būklės įvyko avarija. Būna, kad vairuotojas automobilio nesuvaldo lygiame kelyje. Įvardijama priežastis – „nepasirinko saugaus greičio“. Bet gali būti, kad mašina nuvažiavo nuo kelio, nes buvo nestabili dėl blogų amortizatorių, gal lėmė sudilusios padangos, sugedę stabdžiai. Taigi statistika šiuo atveju nėra labai tiksli“, – aiškino S.Skvernelis.
Specialistų argumentai
Pasak R.Žeromsko, atlikti tyrimai rodo, kad priklausomai nuo eksploatacijos intensyvumo ir sąlygų, techninės charakteristikos nepakitusios išlieka vidutiniškai 9 mėnesius. Jei mašina vėliau nėra profilaktiškai tikrinama ir yra naudojama tol, kol ją pavyksta išvairuoti į kelią, jau po pusmečio ji pradeda kitiems eismo dalyviams kelti maždaug pusantro karto didesnį pavojų nei techniškai tvarkingas automobilis.
Intensyviai eksploatuojamų senų automobilių būklė maždaug po dvejų metų saugaus eismo ir aplinkosaugos požiūriu tampa kritiška. „Dar reikia atkreipti dėmesį, kad techninė būklė priklauso ir nuo klimato sąlygų, o jos mūsų šalyje automobiliams nėra labai palankios, tad gera techninė mašinų būklė išsilaiko trumpiau“, – sakė R.Žeromskas.
Anot jo, daugelyje Europos šalių pirmoji automobilio techninė apžiūra atliekama po trejų eksploatacijos metų, antroji – dar po dvejų metų, o po to automobilis tikrinamas kasmet. Latvijoje pirmą kartą automobilis turi būti tikrinimas po dvejų eksploatacijos metų, o po to – kasmet. Visose Skandinavijos šalyse, Lenkijoje ir net Rusijoje bei Baltarusijoje techninė automobilių būklė tikrinama kasmet po 5 metų eksploatavimo.
Technikos ekspertai atkreipia dėmesį, kad sąlygiškai seni – apie 10 metų – automobiliai, net ir sėkmingai įveikę techninės apžiūros centrų filtrus, po gana trumpo laiko vėl reikalauja priežiūros.
Pelnas nedidėtų
Nemažai vairuotojų mano, kad valdžios ketinimai dažninti automobilių technines apžiūras gali būti nulemti neskaidrių susitarimų su techninės apžiūros centrais. Esą kasmetinė automobilių patikra jiems duotų didelį pelną.
Tačiau R.Žeromskas tvirtina, kad procentine išraiška techninės apžiūros centrų uždarbis nepadidėtų. „Reikėtų didinti gamybinį pajėgumą, priimti daugiau kontrolierių. Gali būti taip, kad reikės skelbti konkursus, kad atsirastų daugiau techninę apžiūrą atliekančių įmonių, reikės daugiau investuoti į techninius įrengimus“, – svarstė R.Žeromskas.
Techninės apžiūros kontrolieriai mano, kad reikia pratinti vairuotojus rimčiau vertinti mašinų būklę. „Daugelis dabar padaro taip, kad automobilis praeina techninę apžiūrą, tačiau jo būklė yra ant ribos – po kelių mėnesių vėl viskas subyra. Dveji metai tarp patikrinimų yra vienareikšmiškai per ilgas tarpas“, – sakė R.Žeromskas.
Reikia atnaujinti parką
Specialistai atkreipia dėmesį, kad dažnesnė techninė apžiūra – ne išeitis. Tai tik kosmetinis prastos situacijos remontas.
„Būtina atnaujinti automobilių parką. Mokestinėmis lengvatomis reikia skatinti gyventojus įsigyti naujus automobilius. Žinoma, naujos mašinos neapsaugos nuo avarijų ir blogų vairuotojų, bet gerokai sumažintų mirtingumą per eismo įvykius“, – teigė S.Skvernelis.
R.Žeromskas tvirtino, kad Lietuvoje vidutinis lengvųjų automobilių amžius yra bene seniausias Europoje – apie 12–14 metų. Specialistai tikina, kad nauji automobiliai vienareikšmiškai saugesni.
Bręsta senienų mokestis
Nuolat kalbama, kad vienas būdų paskatinti žmones pirkti ne senus, o naujus automobilius galėtų būti mokesčių lengvatos. Seimo narys Saulius Girdauskas pateikė įstatymo projektą, kuriuo siūlyta taikyti mokesčio lengvatą naujų, iki 50 tūkst. litų kainuojančių automobilių pirkėjams. Šiai idėjai kategoriškai pasipriešino Finansų ministerija, jai nepritarė ir Vyriausybė.
Finansų ministerijos nuomone, mokesčių lengvatos naujiems automobiliams daug naudos neatneštų, o tik padidintų dideles ir mažas pajamas gaunančių žmonių socialinę diferenciaciją. Ministerija yra paskaičiavusi, kad, ėmus taikyti lengvatą, biudžetas netektų apie 24 mln. litų pajamų.
Vyriausybė vietoje mokesčių lengvatos įsigyjant naujus automobilius prakalbo apie tai, kad senos transporto priemonės gali būti apmokestintos specialiu mokesčiu.
„Turime atsižvelgti į Europos Sąjungos (ES) praktiką, ten kitu būdu – apmokestinant senus automobilius – neskatinama jų naudoti. Jeigu skatinsime pirkti tik naujus, tai nereiškia, kad labai greitai išstumsime senus, jų vis tiek bus labai daug. Vyriausybė sutarė problemą svarstyti kompleksiškai, kad paskatintume atsisakyti senų ir įsigyti ekonomiškus automobilius“, – sakė premjeras Gediminas Kirkilas.
Vyriausybė formuos darbo grupę, kuri, išanalizavusi kitų šalių patirtį, pateiktų siūlymus, kaip skatinti lietuvius pirkti naujesnes, mažiau aplinką teršiančias transporto priemones.
Kokie bus pasiūlymai, finansų ministras Rimantas Šadžius dar negali pasakyti, tačiau neatmeta galimybės, kad gali būti imtasi mokestinių priemonių.
„Jas, žinoma, įvedinėsime skaidriai, ne per naktį, juo labiau kad bet koks mokestis Lietuvoje yra įvedamas įstatymu. Mokestinės priemonės, jeigu jų bus imtasi, bus svarstomos Seime“, – tvirtino ministras.
Pasak R.Šadžiaus, Vakarų valstybėse naujų automobilių įsigijimas skatinamas mažinant registravimo mokestį, o tokio Lietuvoje nėra. Kai kuriose šalyse senesnių automobilių savininkai sumoka daugiau, nes jų transporto priemonės labiau teršia orą.
Planuojama, kad rudenį Vyriausybę turėtų pasiekti Kelių priežiūros ir plėtros programos papildymas, kuriame numatyta, kad kasmet teks mokėti kelių mokestį ne tik už sunkiasvorius, bet ir už lengvuosius automobilius. Planuojama, kad senų ir aplinką teršiančių automobilių vairuotojai mokės daugiau nei tie, kurie vairuoja naujesnes ir ekologiškas mašinas. Manoma, kad metinis mokestis bus apie 150–250 litų, pensininkams bus taikomos nuolaidos. Latvijoje toks mokestis siekia 100–470 litų.
