Tokio pat svorio gyvūną vežtis iki Šiaulių kainuotų 4,10 lito.
Vežti didesnį gyvūną traukiniais kainuotų brangiau.
30 kilogramų šuns kelionė iki Vilniaus atsieitų 28,20 lito.
Vežantis augintinį kupė, tektų sumokėti už visas vietas.
Geležinkeliais gyvūnus galima vežtis ir keliaujant po Europą.
Kaip ir keltuose, autobusuose ar lėktuvuose jie turi būti laikomi dėžėse, pintinėse, narveliuose.
Klaipėdos miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos skyriaus vedėja Dalia Kaveckienė teigė, kad keliaujant su augintiniu užsienyje būtina turėti ne tik jo pasą, bet augintinis turi būti su mikroschema arba tatuiruote.
Augintinio pasą išduoda privatūs veterinarijos gydytojai.
Mikroschemą galima įvesti viešojoje įstaigoje Gyvūnų registravimo centre.
Per Jungtinės Karalystės, Airijos, Švedijos sienas važiuojantiems gyvūnams yra keliami dar didesni reikalavimai, nei, pavyzdžiui, įvažiuojantiems į Vokietiją.
Šios šalys reikalauja, kad būtų atlikti kraujo tyrimai dėl pasiutligės skiepo efektyvumo.
Vežantis augintinį į trečias šalis, pavyzdžiui, į Rusiją, papildomai teks kreiptis į Maisto ir veterinarijos tarnybą, kad išduotų gyvūno veterinarijos sertifikatą.
Per sieną negali būti vežami jaunesni nei trijų mėnesių šuniukai ar katytės. Jie turi būti paskiepyti.
Per sieną gabenant egzotišką roplį taip pat prireiks sertifikato.
Dėl pavojingų gyvūnų, pavyzdžiui, vorų tarantulų, specialių reikalavimų nėra. Juos vežiotis keliaujant galima, tik jie turėtų būti saugiai uždaryti dėžutėse.
Keliaujant su gyvūnais ir norint apsistoti viešbutyje, taip pat teks pavargti. Ne visi viešbučiai priima klientus su gyvūnais.
Jeigu augintinio nusprendžiama vis dėlto nesivežti, jį saugiausia būtų palikti gyvūnų viešbučiuose, kurių paslaugas teikia kai kurios veterinarijos klinikos.
