Kol kas išnaudojama tik 60 proc. Klaipėdos uosto pajėgumų, bet prognozuojama, kad po septynerių-aštuonerių metų jis dirbs visu pajėgumu.

„Turim galvot apie ateitį. Ar mes dalyvausim tolesnėje konkurencijoje su giliavandeniais uostais, ar mes sustosim per vidurį, palengva pasmerksim uostą nykimui“, – svarstė Premjeras Gediminas Kirkilas.

Galutinių specialistų siūlymų Vyriausybė lauks po kelių mėnesių. Svarbiausia – numatyti uosto vietą.

„Žinant vietą, galima pradėt kitus etapus įgyvendinti – atlikti poveikio aplinkai vertinimą“, – sakė susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius.

Studiją atlikę japonai naują giliavandenį uostą pasiūlė statyti jūroje ties Melnrage. Kol kas ši vieta tam nenumatyta. Klaipėdos valdžiai tektų iš naujo tvirtinti bendrąjį miesto planą.

„Visos procedūros, kurias numato įstatymas, būtų atliktos. Tiek su viešuoju svarstymu ir diskusija su gyventojais, įrodant statybos būtinybę“, – teigė Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius.

Nemažai žmonių naujo uosto statybai prieštarauja, bet Premjeras sako, kad saujelė žmonių negali diktuoti sąlygų ir trukdyti plėtrai.

„Pasakysiu gana griežtai: bus taip, kaip yra visam pasaulyje. Jeigu reikia plėsti, jeigu tai yra valstybiniai projektai, o tai neabejotinai bus valstybinis projektas, reiškia bus pasielgta taip, kaip visame demokratiškame pasaulyje“, – tvirtino G. Kirkilas.

Skaičiuojama, kad dvigubai – iki keturiasdešimties milijonų tonų per metus – padidinsiančio krovą giliavandenio uosto statyba kainuos apie 2,5 mlrd. Lt, praneša LTV naujienų tarnyba.