Tačiau maždaug prieš dvi savaites Ekonomikos komiteto pirmininkė Birutė Vėsaitė spaudos konferencijoje tvirtino, kad įmonių vadovai nėra patys skurdžiausi žmonės, kurie negalėtų įsigyti automobilių be lengvatos.
„Nuo to laiko, kai Dalios Grybauskaitės, tuo metu buvusios finansų ministre, iniciatyva padaryta pataisa, kad netaikoma lengvata, praėjo treji metai. Firmų vadovai greičiausiai mano, kad laikas keisti automobilius jiems patiems, žmonoms, jų meilužėms. Manome, kad Lietuvai yra svarbesnių klausimų", - ironizavo parlamentarė.
Ji taip pat abejojo, ar leidimas įmonėms susigrąžinti PVM sumažintų skaudžių nelaimių skaičių Lietuvos keliuose.
Spaudos konferencijoje dalyvavusio Aplinkos apsaugos komiteto vadovo Broniaus Bradausko duomenimis, siūloma PVM lengvata įplaukas į valstybės biudžetą sumažintų 80 mln. litų. Šiuos pinigus esą būtų galima panaudoti prasmingiau – kompensuoti provincijos mokytojų išlaidas kelionėms į darbą, trejus metus maitinti pradinukus.
"Autotyrimų" duomenimis, pernai naujų automobilių skaičiaus padidėjimas, lyginant su 2005-aisiais, šoktelėjo 37 proc. Esą būtent pagal šį rodiklį mūsų šalis nusileidžia tik Latvijai. Lietuvoje yra užregistruota daugiau nei 1,5 mln. automobilių.
DELFI užsakymu „Spinter tyrimų" atlikta apklausa parodė, kad statistinis lietuvis važinėja 1989-1994 metų gamybos automobiliu. Vairuojantis penkerių metų neturinčią mašiną gali pasigirti tik kas dvidešimtas šalies vairuotojas, o 14 proc. tenkina ir į „trečią dešimtį įkopę" automobiliai.
