Ji teigia, kad šiuo metu Seime rengiama Administracinių teisės pažeidimų kodekso nauja redakcija, kurioje sankcijos už pavojingiausią kelių eismo taisyklių pažeidimą yra net sušvelninamos – atsisakoma taikyti vairuotojo pažymėjimo atėmimą ir finansinę baudą.
Ji teigia, kad reikėtų labiau kontroliuoti eismo dalyvių elgseną ir tobulinti įstatyminę bazę.
„Gal jau reikėtų taikyti privalomą gydymą žmonėms, kurie už vairo sėdo apsvaigę. Vien šiemet dėl neblaivių vairuotojų kaltės užregistruoti 347 eismo įvykiai, kurių metu žuvo 27 žmonės“, – aiškino parlamentarė.
Parlamentarė siūlo nuolat prieš išvykstant į reisą tikrinti ir vairuotojais dirbančių asmenų blaivumą, bei kartą per metus jiems atlikti narkotikų testą.
Ji teigia, kad sunku nustatyti, ar keliuose sulaikyti neblaivūs ar apsvaigę nuo narkotinių medžiagų vairuotojai išklausė privalomąjį kursą dėl narkotikų ir alkoholio žalos sveikatai. Jos teigimu, pernai šį paskaitų kursą išklausė beveik 7400 vairuotojų.
„Šio privalomo mokymo paslaugų organizavimo kokybę prižiūrintis Visuomenės sveikatos ugdymo centras pernai patikrino keturias įstaigas. Man norisi paklausti, ar kartais šių paskaitų organizavimas netapo legaliu pasipelnymo šaltiniu apsukriems vertelkoms. Kas, jei už mokestį pažyma parduodama net nesilankius paskaitose, juk kontrolės beveik nėra“, – svarstė parlamentarė.
Ji teigia, kad šias paskaitas Lietuvoje gali organizuoti iš viso 219 fizinių ir juridinių asmenų.
Anot jos, šalyje kasmet užregistruojama apie 6 tūkst. eismo įvykių, o pernai jų įvyko 6700. Eismo įvykių metu žuvo 760 žmonių ir beveik 8500 buvo sužeisti.
„Taigi vidutiniškai kasdien du žmonės žūva, 23 sužalojami, ar tai nėra karas keliuose, aš jį net pavadinčiau pilietiniu karu, kurio metu keliuose mūsų tautiečiai pamiršę eismo kultūrą ir eismo taisyklių egzistavimą vienas kitą daužo kaip boulinge kėglius“, – sakė R. Visockytė.
Jos teigimu, eismo įvykių metu padaryti nuostoliai kasmet siekia apie pusantro milijardo litų, o tai yra maždaug 3 proc. šalies Bendrojo vidaus produkto, Europos Sąjungos šalyse šie nuostoliai sudaro 1-2 proc.
Anot Seimo narės, ypač didelį nerimą kelia neblaivūs vairuotojai, nuo 2001 metų iki šių metų birželio pabaigos dėl neblaivių vairuotojų kaltės keliuose žuvo 448 žmonės.
„Kasmet išaiškinama beveik trisdešimt tūstančių neblaivių ar nuo narkotikų apsvaigusių vairuotojų, deja, tas skaičius nuolat didėja“, – sakė Seimo narė.
Jos teigimu, Narkomanijos prevencijos komisija ypač domėjosi vairuotojų, apsvaigusių nuo narkotinių medžiagų problema – per šių metų pirmąjį pusmetį pareigūnai sulaikė 47 tokius vairuotojus, pernai per visus metus – 105.
Parlamentarė mano, kad tokių vairuotojų nemažėja, tiesiog kai kuriems policijos pareigūnams trūksta kompetencijos atpažinti nuo narkotinių medžiagų apsvaigusį vairuotoją. Ji teigia, kad džiuginantis dalykas, jog Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnyba šiemet pirmą kartą įsigijo vienkartinių narkotikų testų.
Anot jos, pernai registruotų transporto priemonių skaičius išaugo 9,5 proc., dabar jų yra daugiau nei 1,7 milijono, o eismo saugumą prižiūrinčių policijos pareigūnų aprūpinimas išlieka vis dar menkas.
