To nepriklausomos Lietuvos istorijoje dar nebuvo: Lietuvos radijo ir televizijos centras (LRTC) praėjusį penktadienį, rugsėjo 11-ąją, išsiuntė raštą, adresuotą prezidentei, premjerui, susisiekimo ministrui bei Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkui, kuriame informuojama, kad po užsitęsusių nerezultatyvių derybų su LRT dėl susidariusios skolos likvidavimo priimtas sprendimas nuo šių metų spalio 1 dienos sustabdyti LRT televizijos programos siuntimą analoginės ir skaitmeninės antžeminės televizijos tinklais.
Ši drausminanti priemonė bus taikoma tol, kol LRT grąžins LRTC visą susidariusią skolą už LRT užsakytas ir jai jau suteiktas telekomunikacines paslaugas. Rašte pabrėžiama, kad LRT nuolatos pažeidinėja sutartinius įsipareigojimus ne iki galo atsiskaitydama už suteiktas paslaugas, nereaguoja į raginimus sumokėti skolas ir nerodo geranoriškumo siekiant taisyti susidariusią padėtį. LRT skola LRTC jau siekia apie 5 mln. litų. Taip pat primenama, kad paslaugos yra užsakomos transliuotojos valia, o užsakydama daugiau paslaugų LRT plėtoja savo komercinę veiklą ir gauna pajamas. Vien pagal viešai skelbiamus duomenis 2008 metais iš komercinės veiklos LRT uždirbo apie 35 mln. litų pajamų. Tam tikrą dalį paslaugų LRT anksčiau apmokėdavo savo komercinės veiklos lėšomis, tačiau to nebedaro nuo praėjusių metų spalio mėnesio.
Nuolat didėjanti LRT skola daro neigiamą įtaką LRTC ūkinei komercinei veiklai - bendrovė patiria sunkumų dėl apyvartinių lėšų stygiaus, be to, LRTC nedelsdamas turi sumokėti bendrovės akcininkei valstybei beveik 3 mln. litų dividendų, kurie apskaičiuoti už 2008 metus. LRT delsimas susimokėti skolas, pasak LRTC atstovų, gali turėti neigiamų padarinių ir kitiems Lietuvos transliuotojams - jei dėl lėšų stygiaus LRTC nebegalėtų atsiskaityti už sunaudotą elektrą, gali būti nutrauktas ne tik LRT, bet ir kitų krašto transliuotojų laidų siuntimas.
Nors LRT skolą pripažįsta ir galėtų grąžinti, be to, jai paslaugos teikiamos taikant 27 proc. nuolaidą, tačiau sutinka ją sumokėti, jeigu LRTC suteiktų papildomą 700 tūkst. litų nuolaidą.
Kantrybė baigėsi
LRTC direktorius Algirdas Vydmontas griežtai atsiribojo nuo politikos, paaiškindamas šio kraštutinio žingsnio grynai finansinius motyvus.
"Į teismą kol kas nesikreipėme - mes taupome LRT pinigus, kuriuos įmonė turėtų sumokėti pralaimėjusi bylą, nes kreipimasis į teismą (žyminis mokestis) kainuoja apie 40 tūkst. litų ir dar kainuoja advokatų paslaugos. Tačiau mūsų kantrybė nėra begalinė. Galimi visi kiti teisės normų leistini ir sutartyse su LRT numatyti veiksmai. Kartu pabrėžiame, kad reikalavimas atgauti bendrovės uždirbtus pinigus, nesvarbu, kokia forma tai būtų daroma, jokiu būdu nėra ir nebus politikavimas. Tai yra verslo santykiai, kurie turi būti aiškūs, skaidrūs ir sąžiningi, - tvirtino A.Vydmontas. - Kita vertus, mes nenorime būti apkaltinti tuo, kad per mažai stengėmės ir neišsireikalavome skolų arba kad nesilaikėme Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos nustatytų prieigos suteikimo, skaidrumo, nediskriminavimo bei kainų kontrolės ir sąnaudų apskaitos įpareigojimų. Telecentras užtikrina vienodas sąlygas visiems transliuotojams, kuriems teikia siuntimo paslaugas, ir teisėtai reikalauja, kad už suteiktas paslaugas būtų atsiskaityta."
Eteryje įsivyraus tyla
Taigi, nuo spalio 1-osios bus išjungtos visos LRT transliuojamos TV programos. Gūdžiau nei 1991 metų LRT okupacijos laikais. Tačiau tam tikros auklėjamosios reikšmės minėtas raštas atkakliai skolų nemokantiems LRT vadovams vis dėlto turėjo. Nedidelė skolos dalis buvo grąžinta. Imtasi ir kitų taupymo priemonių. LRTC gavo atsakomąjį LRT vadovų raštą, kad pats nacionalinis transliuotojas nuo gruodžio 1-osios atsisako LRT 2-osios programos transliacijų analoginiu būdu, o prašo palikti tik skaitmeniniu būdu transliuojamą versiją.
Ryšių reguliavimo tarnybos 2009 metų duomenimis, visos šalies mastu 42,1 proc. namų ūkių priėmė analogines antžemines TV programas, o 55, 6 proc. - skaitmenines, kabelines ar palydovines. Specialistai atkreipia dėmesį, kad LRT ir vėl bando taupyti ten, kur mažiausiai reikėtų, nes programų transliacija yra dengiama biudžeto lėšomis. Ypač tokių programų, kaip LRT-2, kurios skirtos pagrindinei LRT misijai - šviečiamajai, kultūrinei, visuomeninei funkcijai atlikti.
Katastrofos nemato
LRT tarybos pirmininkas Gediminas Ilgūnas, paprašytas įvertinti pernelyg užsitęsusias dviejų valstybės valdomų ūkio subjektų derybas, dėl kurių Lietuvos žmonės gali prarasti visuomeninį transliuotoją, atrėžė, kad "klausimai parengti LRTC paaiškinimų dėl santykių su LRT pagrindu, kurių nesu skaitęs ir nežinau jų turinio".
"Atsakymų į Jūsų klausimus parengimui prašome atsiųsti Jūsų cituojamų paaiškinimų tekstą ir informaciją, kur ir kada šie paaiškinimai buvo skelbti", - tuščiažodžiavo G.Ilgūnas. Tik pakartotinai priminus, jog šie dalykai gerokai plačiau buvo aptariami viešame LRT tarybos posėdyje, kuriame dalyvavo ir jis pats, gauti G.Ilgūno atsakymai į "tendencingai parengtus klausimus", kiek atsakingas jis pats ir LRT taryba dėl to, kad LRT piktybiškai neatsiskaito už suteiktas paslaugas, kas apskritai yra atsakingas už susidariusią padėtį, kur dingsta už komercines paslaugas LRT gauti milijonai litų, ar dabartinė LRT vadovybė yra pajėgi ir kompetentinga išbristi iš katastrofiškos padėties?
Pasak G.Ilgūno, LRT atsiskaitymo už suteiktas paslaugas eiga - ne LRT tarybos, o LRT administracinės komisijos ir administracijos kompetencijos klausimas. "Mano žiniomis, jokio piktybiškumo dėl LRT skolos LRTC nėra. LRT susidarė sunki finansinė padėtis dėl jos pajamų sumažėjimo visuotiniu sunkmečiu. Už komercines paslaugas gautos LRT lėšos niekur nedingsta, o yra apskaitomos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Vyriausybės nustatyta tvarka, - dėstė G.Ilgūnas ir apibendrino. - LRT padėtis šiuo metu nėra katastrofiška, o LRT vadovybė pajėgi spręsti visus jai priklausančius klausimus."
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys vakar prašė nekankinti jo klausimais apie LRT padėtį bei generalinio direktoriaus A.Siaurusevičiaus tinkamumą eiti šias pareigas. Neatsakyta ir į klausimus, ar netrukdo nacionalinio transliuotojo visuomeninei misijai jo vadovo nuotykiai skydinėje ir ar galima po to bent užsiminti apie LRT jaunosios kartos auklėjimo funkciją? Šiandien Seimo komitetas svarstys skandalingą situaciją, kuri susidarė po LRTC sprendimo nuo spalio 1 dienos nutraukti LRT transliaciją. V.Stundys LŽ neatskleidė, ar šiandien posėdyje bus keliamas A.Siaurusevičiaus ir LRT tarybos kompetencijos bei atsakomybės klausimas.
