15 proc. lietuvių visiškai nemoka dirbti kompiuteriu

50,98 proc. lietuvių savo kompiuterinius sugebėjimus vertina kaip gerus, nors to nėra patvirtinę oficialiu dokumentu, 19,92 proc. turi minimalų kompiuterinį raštingumą. 14,84 proc. respondentų pripažįsta nemokantys dirbti kompiuteriu. Tai parodė ketvirtąkart šalyje atliktas visuotinio kompiuterinio raštingumo tyrimas.

Vadovaujantis Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų atliktu tyrimu, silpną kompiuterinį raštingumą, kurio lygis gerokai nesiekia minimalaus raštingumo žinių, turi 13,28 proc. respondentų. 0,98 proc. lietuvių savo kompiuterines žinias patvirtinę ECDL pažymėjimu.

Apie trečdalis respondentų nurodė visai nesinaudojantys elektroninėmis paslaugomis. Geresnį kompiuterinį raštingumą įgiję vyrai, jaunesni gyventojai, gyvenantys mieste ir turintys aukštesnį išsilavinimą.

„Negalime teigti, kad lietuviai atrodo prastai, neraštingi“, - DELFI sakė Lietuvos kompiuterininkų sąjungos tarybos pirmininkas, KTU Kompiuterių katedros docentas dr. Alfredas Otas. Pasak jo, lyginant su ankstesniais metais jaučiamas progresas, tačiau jis nėra toks didelis. Labiausiai tobulėja jau gerai mokantys dirbti kompiuteriu. 2007 m. pirmą kartą nė vienas besimokantis respondentas neprisipažino nemokantis dirbti kompiuteriu. „Pakankamai įdomu tai, kad didelė dalis deklaruojančių dirbą kompiuteriu, visiškai nesinaudoja elektroninėmis paslaugomis“, - aiškino A. Otas.

Pasak jo, pirmiausia tai rodo, kad žmonėms trūksta kompiuterinio raštingumo. Antras dalykas – trūksta elektroninių paslaugų patrauklumo. „Mes realizuojame paslaugas, kurias liepia Europos Sąjunga, bet trūksta arti žmogaus esančių paslaugų“, - aiškino A. Otas.

Anot Lietuvos kompiuterininkų sąjungos tarybos pirmininko, eiliniam piliečiui, gyvenančiam eiliniame miestelyje, kur kas svarbiau, kas vyksta jo seniūnijoje, rajono centre, kada bus spektaklis, kada priims gydytojas, o ne leidimų prekiauti alkoholiniais gėrimais išdavimas elektroniniu būdu.

Specialistas atkreipė dėmesį, kad ne visiškai gera situacija valstybės tarnyboje – 6 proc. apklaustų valstybės tarnautojų prisipažino nemokantys dirbti kompiuteriu, trečdalis nurodė moką silpnai. „Tai apie kokią elektroninės valdžios, veiklos elektroninėje erdvėje plėtrą mes galime kalbėti? Ši grandis ir stabdo“, - neabejoja A. Otas.

Todėl, pasak jo, svarbu valstybės tarnautojų atestaciniuose reikalavimuose reikalauti pateikti dokumentą, patvirtinantį kompiuterinį raštingumą. Tai numatančiam įstatymo projektui Seimas jau kartą nepritarė, tad jis bus tobulinamas ir teikiamas svartyti iš naujo.

Tyrimo metu 2007 m. rugsėjo-lapkričio mėnesiais apklausta 1220 15-70 metų gyventojų. 80 respondentų dalyvauti tyrime atsisakė.