Koks likimas ištiko tironų vaikus? Ką jie veikė gyvenime? Ko labiausiai bijojo, nuo ko norėjo išsivaduoti, ar jauti gėdą, o galbūt priešingai – pasididžiavimą? Kaip su jais elgėsi visame pasaulyje žiaurumu išgarsėję tėvai? Į visus šiuos klausimus atsakymus pateikia amerikiečių rašytojo Jay Nordlingerio knyga iškalbingu pavadinimu „Children of Monsters“ (liet. Monstrų vaikai). „The Daily Mail“ pateikia kelias ištraukas. Pirmoji pasakojimo dalis – čia.

Muammaras Gaddafi

Libijos diktatorius pulkininkas Muammaras Gaddafi šioje itin daug naftos turinčioje valstybėje tvarkėsi kaip savo šeimos ūkyje – darė, ką norėjo. Didžiuoju, Galingiausiuoju, Visagaliu, Gailestinguoju ir Teisinguoju vadintas diktatorius iš tikrųjų neturėjo nieko bendro nė su vienu iš šių skambių epitetų.

M. Gaddafi buvo egoistas, vagis ir tikrų tikriausias niekšas. Jo atžalos savo pavyzdžiais kuo puikiausiai įrodė, kad obuolys nuo obels netoli rieda.

Gimęs 1938 metais, kai Libija buvo Italijos imperijos, iš Šiaurės Afrikos atsiriektos nuožmiojo Benito Mussolini, dalis, M. Gaddafi 1969 metais nuvertė monarchiją ir įkūrė Revoliucinę valdančiąją tarybą, kuri kliovėsi smogikų būriais, terorizavusiais ne tik pačią Libiją, bet ir siautėjusiais ir už jos ribų. Jis buvo tikras išlaidavimo profesionalas, švaistęs šalies žmonių pinigus į kairę ir į dešinę – tėvo pavyzdžiu vėliau sekė ir jo vaikai.

Trys jo sūnus žuvo per sukilimą, prie kurio prisidėjo ir NATO kariniai lėktuvai. M. Gaddafi valdymas ir gyvenimas baigėsi 2011 metų spalį. Patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Mutassimas Gaddafi mirė nuo sukilėlių rankos tą pačią dieną kaip ir tėvas. Jis buvo ketvirtasis diktatoriaus vaikas ir pagarsėjęs mergišius, „per kiekvienas Kalėdas vykdavęs į prabangią ir kerinčią San Barto salą Karibuose“.

Mutassimas Gaddafi

„Lėbavimas trukdavo iki pat Naujųjų. Į vakarėlius jis kviesdavosi pačias ryškiausias muzikos pasaulio žvaigždes, jam dainavo tokios garsenybės kaip Beyonce ir Usheris“, – teigiama knygoje.

Ketverius metus artimus ryšius su Libijos diktatoriaus sūnumi artimai bendravo modelis ir aktorė iš Italijos Vanessa Hessler – buvusį mylimąjį ji karštai gynė ir po jo mirties.

Dar viena iš buvusių M. Gaddafi mylimųjų – modelis iš Nyderlandų Talitha van Zion – yra pasakojusi, kaip jis privačiu lėktuvu skraidindavosi svečius į savo vakarėlius Karibuose, kokias prabangias fiestas rengdavo, kokie įtakingi ir garsūs žmonės jose lankydavosi. Bon Jovi, Lindsay Lohan ir reperis Jay Z – vos keli visiems žinomi vardai iš garbingųjų svečių sąrašo.

Leisdamas laiką Londone ar Paryžiuje, jis apsigyvendavo net per kelis brangiausių viešbučių aukštus, o jo šukuosena rūpindavosi šiai užduočiai specialiai net iš Italijos atskraidinti plaukų stilistai.

Modelio teigimu, Mutassimas, kuris tiesiog dievino savo tėvą ir žavėjosi tokiais „stipriais“ lyderiais kaip Adolfas Hitleris, kartą jai prisipažinęs, kad per mėnesį savo hedonistiniam gyvenimo būdui vidutiniškai išleidžia nei daug, nei mažai – apie 1,3 mln. svarų (1,85 mln. Eur).

Jo brolis, buvęs potencialus tėvo įpėdinis, Saifas al Islamas, buvo sučiuptas praėjus mėnesiui po tėvo mirties. Nuo tada jis leidžia laiką už grotų kalnuose esančiame šalies Zintano mieste. Londono ekonomikos mokyklos absolventas turėtų stoti prieš Tarptautinį baudžiamąjį teismą, kuris jį kaltina nusikaltimais žmonijai, tačiau Libijos valdžia primygtinai tvirtina, kad jis turėtų būti teisiamas gimtinėje.

Saifas al Islamas

Penktasis M. Gaddafi sūnus Hannibalas Muammaras Gaddafi – bene žiauriausias iš visų Libijos diktatoriaus palikuonių. Nuo jo kaip reikiant ne kartą nukentėjo ir teisėta žmona. 2009 metais į Londono „Claridge“ viešbutį buvo iškviesti policijos pareigūnai – jie sureagavo į pranešimą apie moters klyksmą.

Atvykę į viešbutį, pareigūnai rado užrakintas apartamentų duris. Jiems kelią pastojo trys diktatoriaus sūnaus apsaugos darbuotojai, kurie vėliau buvo sulaikyti, nes trukdė pareigūnams dirbti savo darbą.

Hannibalas Gaddafi ir jo žmona Aline Skaff

Kai pareigūnai galiausiai pateko į apartamentus, jie rado Hannibalo žmoną Aline Skaf kraujo klane. Ji skubiai buvo nugabenta į ligoninę, kur kurį laiką gydyta dėl veido sužalojimų. Dar prieš metus Hannibalas teisme pralaimėjo bylą Danijoje, kurią buvo iškėlęs šalies dienraščiui „Esktra Bladet“.

Dienraštis 2005 metais paskelbė straipsnį, kuriame teigiama: kai Hannibalas studijavo Kopenhagoje, jis nurodė pagrobti ir smarkiai sumušti vieną Libijos pilietį.

2011 metų rugpjūčio 29 dieną, kai sukilėliai užėmė Tripolį, Hannibalas kartu su žmona iš Libijos pasitraukė į Alžyrą. Kartu su jais išvyko ir daugiau giminaičių.

Hannibalas Gaddafi ir jo žmona Aline Skaff

2012 metų spalį šeima iš Alžyro pasitraukė į Omaną, kur jiems buvo suteiktas politinis prieglobstis. 2011 metais Tripolio pakrantėje esančioje prabangioje viloje kovotojai rado tik likimo valiai paliktą jauniausia poros dukterimi ir sūnumi besirūpinusią auklę iš Etiopijos Shweygą Mullah. Moteris papasakojo, kad šeimininkė ją nusivedė į vonios kambarį, užklijavo burną lipnia juosta ir pradėjo ant galvos pilti verdantį vandenį. Skelbiama, kad moters kantrybė esą trūkusi, kai Mullah atsisakė suduoti jos verkiančiai dukrai.

Mullah tris paras neleista sudėti bluosto, ji marinta badu, negavo net vandens. Kitas turtingos šeimos darbuotojas, nepanoręs prisistatyti, patvirtino, kad auklės pasakojimas tikrų tikriausia tiesa. Vyras prisipažino, kad ir pats buvo reguliariai mušamas, nuolat patirdavo psichologinį smurtą.

Shweyga Mullah

Nicolae Ceausescu

XX amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje visame pūvančiame rytų bloke nebuvo tokio nuožmaus lyderio kaip Rumunijos vadovas Nicolae Ceausescu.

Suktas ir nuožmus diktatorius kartu su jam ryžtingumu nenusileidžiančia žmona Elena ir artimiausiais bendražygiais Rumuniją valdė beveik tris dešimtmečius. Šalies žmonės skurdo, badavo, gyveno nuolatinėje baimėje, o pats N. Ceausescu kartu su vaikais mėgavosi nepadoria prabanga ir visais įmanomais gero gyvenimo privalumais.

Nicolae Ceausescu su žmona

1989 metais prasidėjus revoliucijai, visas pasaulis gavo unikalią progą pamatyti, kaip ir kuo gyveno diktatoriaus atžalos.

Pirmiausia pakalbėkime apie Zolą Eleną – vieną iš trijų „tautos tėvo ir motinos atžalų“. Prabangūs jos apartamentai buvo pirmieji, į kuriuos, žlugus senajam režimui, įžengė revoliucinės pajėgos.

Ten jie rado daugybę brangakmenių, senų čiužinių, prifarširuotų tėvo iš valstybinių muziejų prigrobtų vertybių, aukščiausios kokybės mėsos, kuri specialiai iš Vienos buvo tiekiama jos mylimiems pudeliams, o tuo metu šalies žmonės merdėjo iš bado ir valgydavo, kas pasitaikydavo po ranka.

Nicu Ceausescu
Apie kokybišką mėsą jie tegalėjo pasvajoti. Diktatoriaus dukters bute revoliucijos aktyvistai rado ir daug grynųjų, interjerą puošė odinės sofos, lentynos buvo nukrautos prabangiausiais kvepalais, rūšiniais vynais, namuose aptikta ir moderniausios buitinės technikos prietaisų. Visa tai buvo pirkta už pinigus, kuriuos jos tėvas akiplėšiškai vogė iš paprastų rumunų.

Zola Elena vėliau atsidūrė už grotų – ji pripažinta kalta „kenkusi šalies ekonomikai“. Teisme moteris buvo įvardyta kaip „nimfomanė“, „gėrusi kaip žuvis“. Nepaisant to, moteris stengėsi laikytis kuo toliau nuo žiauraus tėvo valdymo. Jos brolis Nicu elgėsi priešingai.

„Dar būdamas paauglys Nicu, nevaldomai gėrė, kalbėta, kad buvo ir liūdnai pagarsėjęs prievartautojas. Jis žagino, tai darė sąmoningai, apgalvotai ir su pasimėgavimu. Turėjo leidimą elgtis kaip tinkamas. Jis buvo iš tų, kurie galėjo lėkti degant raudonam šviesoforo signalui ir be gailesčio žudyti. Jis buvo tarsi chrestomatinis komiksų blogiuko pavyzdys“, – teigiama knygoje.

Nicu Rumunijai atstovaudavo per susitikimus su Šiaurės Korėja ir Kinija. Dėl nepaaiškinamos priežasties jis 1985 metais buvo paskirtas dirbti Jungtinių Tautų organizacijos „International Youth Year“.

Nicu, kuris praktiškai visus tuos metus praleido „siautėdamas Rumunijoje“, galiausiai buvo nuteistas 20 metų laisvės atėmimo bausme, tačiau už grotų praleido tik tris. Būdamas 45 metų, jis mirė nuo kepenų cirozės.

Kim Jong Ilas (Kim Čen Iras)

Ši skurdo ir bado žemė, nusėta mirties stovyklų, pelnytai įvardijama kaip vienas iš mįslingiausių pasaulio kampelių, kurią dabar valdo Kim Jong Unas, žiaurumu ir keistais sprendimais nė per nago juodimą nenusileidžiantis savo tėvui (kuris sekė tokio pat nuožmaus tėvo pėdomis). 2009 metais Kim Jong Unas paskelbtas „didžiuoju įpėdiniu“.

2010 metais tapo keturių žvaigždučių generolu.

„2013 metų gruodį Kim Jong Unas nepaliko abejonių, kas čia atsakingas: areštuotas ir mirčiai pasmerktas jo dėdė. Pražudė ir daugiau giminaičių, nepaisant, kiek jiems buvo metų, ar kur jie gyveno. Posakis obuolys nuo obels netoli rieda pasiteisino dar kartą – visi trys Šiaurės Korėjos diktatoriai nesibodėjo žudyti. Tokie veiksmai būtini šiam tęstiniam projektui – Šiaurės Korėjai“, – teigia knygos autorius.

Kim Jong Uno senelis Kim Il Sungas (Kim Ir Senas) su dviem žmonomis susilaukė šešių vaikų. Pirmąja jo sutuoktine tapo moteris vardu Kim Jong Suk. Pirmoji jų atžala buvo 1941 metais gimęs Kim Jong Ilas. Tėvai turėjo ir dar vieną sūnų – Man Ilą, dar vadintą Shura.

Kim Il Sungas (Kim Ir Senas) ir Kim Jong Ilas (KIm Čen Iras)

„Po Antrojo pasaulinio karo šeimoje atsirado ir trečiasis vaikas – dukra Kyong Hui. Būdamas vos trejų, Shura 1947 metais tragiškai mirė – įvyko nelaimingas atsitikimas: jis nuskendo tėvų namų baseine (arba tvenkinyje – tiksliai nežinoma)“, – rašoma knygoje.

Kim Il Sungas ir jo bendražygiai komunistai 1948 metais paskelbė apie naujos valstybės pradžią. Netrukus našliu tapęs diktatorius vedė antrą kartą, šį kartą paprastą tarnautoją – Kim Song Ae.

Skelbiama, kad romantiškas ryšys užsimezgė dar prieš pirmosios sutuoktinės mirtį. Su Song Ae Šiaurės Korėjos įkūrėjas susilaukė dar trijų vaikų – dviejų sūnų ir dukros.

Skelbiama, kad Rytų Vokietijoje Kim Jong Ilas mokėsi piloto amato, o Maltoje tobulino anglų kalbos žinias. Savo šalies sostinėje Pchenjane jis studijavo Kim Il Sungo universitete. Galiausiai iš tėvo perėmė šalies valdžią – tai nutiko 1997 metais.

J. Nordlingeris savo knygoje rašo: „Be diktatoriškos kontrolės Kim Jong Ilas turėjo dar tris svarbius prioritetus: tai buvo filmai, moterys ir krepšinis. Jis buvo tiesiog apsėstas kino – turėjo sukaupęs nemenką filmų kolekciją, puikiai išmanė šią sritį“.

„Kim Jong Ilas netgi nuėjo taip toli, kad pagrobė du Pietų Korėjos piliečius: režisierių ir aktorę. Tikslas buvo labai paprastas – šie žmonėms turėjo naujam gyvenimui prikelti Šiaurės Korėjos kino pramonę. Kalbant apie moteris, jį aptarnaudavo vadinamosios „malonumų brigados“. Tiesą sakant, jas įkūrė dar jo tėvas, kuriam malonumų paieškos irgi nebuvo svetimos“, – teigiama knygoje.

Kol šalies žmonės badavo, o disidentai mirdavo mirties stovyklose, jis puotavo. Jam gamino specialiai iš Austrijos atvykdavę geriausi virtuvės šefai (žinoma, kad Šiaurės Korėjos lyderis itin mėgo aukščiausios kokybės pjausnius). Be to, Kim Jong Ilas negalėjo atsispirti ir prabangiems automobiliams – turėjo įspūdingą jų kolekciją.

Vyriausiasis Kim Jong Ilo sūnus Kim Jong Namas po tėvo mirties buvo pirmasis eilėje užimti jo vietą prie šalies valdžios vairo, tačiau šios galimybės neteko, kai buvo sučiuptas su padirbtu pasu bebandantis slapta prasmukti į Japoniją ir apsilankyti Disneilende.

Kim Jong Unas

Jo jaunesnysis brolis Jung Chulas buvo sekantis eilėje prie valdžios vairo, tačiau tėvas nusprendė, kad jis tokiam darbui pernelyg silpnas, išlepęs ir geraširdis. Taigi garbė tęsti darbus atiteko Kim Jong Unui, kuris mokslus krimto Šveicarijoje. Sūnus – kaip ir tėvas – negalėjo atsispirti patiems įvairiausiems malonumams. Kim Jong Ilas neslėpė susidomėjimo pornografija iš oficialiai su žemėmis maišomų Vakarų. Jis buvo sukaupęs itin gausią kolekciją, o labiausiai žavėjosi šviesiaplaukėmis, pasipuošusiomis prisegamomis kojinėmis.

Nors Kim Jong Uno studijoms išleisti tūkstančiai, o mokslus užsienyje jis krimto septynerius metus, naudos iš to būta ne itin daug, teigiama knygoje. Kai jam buvo 14 metų, Kim Jong Unas iš itin brangios ir madingos Tarptautinės Berno mokyklos buvo perkeltas į paprastesnę ugdymo įstaigą – tokiu būdu tėvas siekė per metus sutaupyti 10 tūkst. svarų (14,27 tūkst. Eur). Būtent tiek kainavo mokslo metai Šveicarijoje.

Vidurinėje mokykloje jam sekėsi gana sunkiai, nes turėjo bėdų su vokiečių kalba. Be to, klasės draugai jam prigalvodavo įvairių pravardžių.

Tapęs Šiaurės Korėjos lyderiu, jaunasis vadovas – kaip ir tėvas – nepaliauja pasaulį stebinti žiaurumu ir aistra prabangai.

Mobutu Sese Seko

Tikrasis Mobutu Sese Seko vardas – Josephas Desire Mobutu, gimė jis 1930 metais Belgijos Konge. Sėkmingai padaręs karjerą šalies karinėse struktūrose, 1965 metais organizavo valdžios perversmą, po kurio ėmėsi valdyti šalį ir pelnė vieno žiauriausių diktatorių epitetą.

Dvi žmonos ir kelios meilužės jam padovanojo net 17 vaikų. Jis pakeitė šalies pavadinimą į Zairą, žudė negailėdamas ir gėrė žmonių kraują (manė, kad tai stiprybės ir galios eliksyras). Savo vaikus, panašu, mylėjo – visus išsiuntė gyventi į užsienį pas svetimų žmonių šeimas, taip pasirūpindamas, kad jie gaus reikiamą išsilavinimą. Mokyklas diktatoriaus atžalos lankė išgalvotais vardais. Vienas iš sūnų – Nzanga – iš Zairo išvyko būdamas šešerių, jį užaugino vieno Belgijos pulkininko šeima.

Mobutu Sese Seko

Galiausiai jis baigė universitetą Kanadoje, gavo puikų išsilavinimą. Eilėje pakeisti tėvą pirmasis buvo vyriausiasis diktatoriaus sūnus Niwa – būtent jis ir laikytas bei ruoštas tapti teisėtu įpėdiniu.

Mobutu Sese Seko pirmiausia Niwai skyrė ambasadoriaus pareigas. 1981 metais Niwa keliavo į Kiniją – jam buvo patikėta misija Kinijos premjerui Zhao Ziyangui pristatyti laišką nuo tėvo. 1988 metais Mobutu Sese Seko Niwą paskyrė į naują specialiai jam sumanytą postą – jis tapo tarptautinio bendradarbiavimo ministru. Niwa mirė 1994 metais – įtariama, kad nuo AIDS.

Viena iš daugelio Mobutu Sese Seko dukrų – Yakpwa, dar vadinta Yaki. 1992 metais ji ištekėjo už verslininko iš Belgijos Pierre Jansseno. Vestuvių būta įspūdingų. Vien dukros brangenybėms diktatorius išleido 3 mln. dolerių (2,81 mln. Eur). Vestuvinis tortas kainavo 75 tūkst. dolerių (70 tūkst. Eur). Tiksliau ne pats tortas, o lėktuvo, kuris jį atgabeno iš Paryžiaus, nuoma.

„Mobutu vaikai naudojosi tėvu, kaip ir visi, kas tik galėjo. Stengėsi iš jo išmelžti kuo didesnes sumas pinigų. Greičiausiai manė, kad taip gyventi normalu – netgi savotiška prigimtinė teisė. Mobuto vaikai praktiškai nematė savo tėvo. Jam senstant ir silpnėjant, jo širdis darėsi vis minkštesnė, atsirado šeimos poreikis, pradėjo artimiausius žmones burti aplink save. Tapo labai pažeidžiamas. Jį visada rėmė Jungtinės Valstijos ir kitos galingiausios valstybės, nes Mobuto buvo jų sąjungininkas šaltojo karo metais. Kai bėdos užklupo patį diktatorių, jis tapo nebe toks naudingas. Iš jo teliko apgailėtinas kleptokratas, šalies gėda“, – teigiama knygoje.

1997 metų gegužę diktatorius kapituliavo ir persikėlė gyventi į Maroką. Zaire liko bent vienas Mobutu: diktatoriaus sūnus Kongulu, vadovavęs šalies vadovo saugumo divizijai ir pravardžiuotas Saddamu Husseinu. Kol tėvas buvo valdžioje, jis nevengė demonstruoti žiaurumo, vadavo smogikų būriams, persekiojusiems ir žudžiusiems politinius oponentus. Vienam tokiam būriui vadovavo ir pabėgus tėvui, tačiau neilgai trukus ir pats dėjo į kojas.

Mobutu Sese Seko mirė po keturių mėnesių, praleistų tremtyje. Jo vaikai išsibarstė po visą pasaulį ir gyvena tokiuose miestuose kaip Briuselis, Paryžius ir Londonas. Ir tikrai ne prasčiausiuose rajonuose. Pavyzdžiui, dukra Ngawali (bent jau seniau) gyveno 16-ajame Paryžiaus kvartale.

Mobutu Sese Seko sūnus Manda Paryžiaus savaitraščiui „Jeune Afrique“ sakė, kad iš tėvo gautas palikimas tebuvo „vidutinis“ ir tikrai neskaičiuojamas milijardais. Jis sakė: „Tikrai nemirštame iš bado, štai ką galėčiau pasakyti, gyvename padoriai. Tikrai nevertėtų manyti, kad žarstome įspūdingas sumas, pavyzdžiui, keturis milijardus dolerių. Taip, Afrikos lyderis tiesiog negalėjo būti vargšas – juk jis buvo atsakingas už pinigų paskirstymą“.

Pol Potas

Pol Potas
Kambodžos diktatorius Pol Potas buvo siaubingo socialinio eksperimento, šalyje pražudžiusio du milijonus vietos gyventojų, sumanytojas ir vykdytojas.

Jis buvo Raudonųjų Khmerų lyderis, valdžią Kambodžoje į savo rankas perėmęs 1975 metų balandžio 17 dieną. Valdymas truko iki 1979 metų sausio. Vieningai pripažįstama – jo valdymas buvo vienas žiauriausių epizodų per visą žmonijos istoriją.

Šalyje buvo uždrausti pinigai, intelektualai bausti mirties bausme. Visi gyventojai iš miestų prievarta išginti į pasibaisėtinas vergovės stovyklas kaimo vietovėse, kur labai sunkiai dirbo, kentė smurtą, badą ir mirdavo kaip šunys.

XX amžiaus devintojo dešimtmečio viduryje, kai Pol Potui buvo apie 60 metų, jis nusprendė: reikia žmonos.

Pareigūnai, kuriems buvo pavesta misija surasti tinkamiausią variantą, atrinko nedidelę grupelę jaunų merginų – vienas iš svarbiausių atrankos kriterijų buvo pasišventimas revoliucijos idealams ir garbinga kilmė. Galiausiai Pol Potas apsisprendė ir išsirinko Mea Son – ji buvo atsakinga už amunicijos pristatymą.

Sutuoktiniai susilaukė dukros, kuriai davė Mea Sithos vardą – mergaitė buvo vienintelė Kambodžos kraugerio dukra, diktatorius ją be proto mylėjo. Pol Potas mirė 1998 metais – už savo nusikaltimus bausmės jis taip ir nesulaukė, o paskutiniai prieš mirtį pasakyti žodžiai buvo skirti numylėtajai Mea Sithai.

2004 metais per interviu „Cambodia Daily“ ji atskleidė, ką mirties patale jai sakęs tėvas: „Tėvas mamai nurodęs pasirūpinti, kad, kai užaugsiu, studijuosiu ir tapsiu geru žmogumi“.

Mea Son ištekėjo antrą kartą – ji savo ranką ir širdį patikėjo Pol Poto sekretoriui Tepui Khunnaliui, kuris Mea Sithą augino kaip savo dukrą. Šeima susitaikė su nauja valdžia, diktatoriaus dukters patėvis tapo turtingu verslininku ir vienos šalies provincijos gubernatoriumi.

Mea Sitha gyvenime turėjo daug išgalvotų vardų, tačiau nuo vidurinės mokyklos laikų ją visi vadino Sar Patchata. Per interviu ji yra sakiusi: „Noriu studijuoti ir tapti buhaltere, kad galėčiau deramai tvarkyti šeimos finansus. Tai populiari ir naudinga profesija. Bus nesunku susirasti darbą“.

Tuometinis diktatoriaus dukters mokytojas Chunas Huy sakė, kad mokykloje Raudonųjų Khmerų istorijos niekas nemokė. Jis pabrėžė, kad mokyklos vadovybė puikiai suprato, ką tenka išgyventi Sar Patchatai – nenorėjo, kad mergaitė būtų verčiama klausytis pasakojimų apie tėvo padarytus nusikaltimus. Mokytojas pridūrė, kad mergaitė, priešingai nei tėvas, visada buvo „labai mandagi, jautri ir stropi mokinė“.

„Ji turėjo labai daug draugų, klasės draugai ją mėgo. Tiesą sakant, ją mėgo visi be išimties“, – sako mokytojas.

Sar Patchata buvo paprasta paauglė, negalėjusi iš rankų paleisti išmaniojo telefono, daug laiko praleisdavo ir socialiniame tinkle „Facebook“.

„Kaip ir dauguma merginų visame pasaulyje, ji žavėjosi Davidu Beckhamu ir Beyonce“, – teigia knygos autorius. Baigusi vidurinę mokyklą, Sar Patchata išvyko į Malaiziją, kur studijavo anglų literatūrą, baigė magistro studijas. Ten ir sutiko savo busimą vyrą – Kambodžos pilietį Sy Vichena. Šeima turi ūkį, augina ryžius.

Sar Patchata sako dažnai galvojanti apie tėvą. „Svajodavau, kad tėvas atvažiuoja manęs aplankyti“, – yra sakiusi per interviu. Ji taip pat sako dažnai už jį besimeldžianti. „Jeigu tik egzistuoja kitas gyvenimas, norėčiau ten sutikti savo tėvą“, – sako moteris.