Nacionalinė žvalgybos taryba, pateikdama pirmąjį per ketverius metus vertinimą JAV strateginiam mąstymui formuoti, nurodo, kad Kinija 3-iajame dešimtmetyje, šiuo požiūriu pralenkusi JAV, taps didžiausia pasaulio ekonomika. Tą patį teigia ir nepriklausomos prognozės.
Tačiau ataskaitoje sakoma, kad JAV, nors ir silpnesnės, ir po dviejų dešimtmečių tikriausiai išliks pagrindinis žaidėjas - dėl savo vaidmens sprendžiant pasaulines krizes, technologinio meistriškumo ir "švelnios galios", kuri traukia kitus.
"JAV, labiausiai tikėtina, 2030-aisiais išliks "pirma tarp lygių", tarp kitų didžiųjų galių, - dėl savo pranašumo visoje virtinėje galios dimensijų ir savo, kaip lyderio, vaidmens palikimo", - teigiama 137 puslapių ataskaitoje.
"Vis dėlto, sparčiai kylant kitoms šalims, "vienapolis momentas" baigėsi ir Pax Americana - Amerikos dominavimo tarptautinėje politikoje, kuris prasidėjo 1945 metais, era - sparčiai artėja į pabaigą", - sakoma joje.
Ataskaitoje prognozuojama, kad iki 2030 metų Azijos ekonomika, karinės išlaidos ir technologinės investicijos pranoks atitinkamas Šiaurės Amerikos ir Europos sritis drauge sudėjus, tačiau perspėjama, kad yra daug netikrumo dėl kylančios Kinijos.
"Net jei Pekinas nepereis prie tvaresnio, inovacijomis paremto ekonomikos modelio, Kinija vis vien liks aukščiausio lygio žaidėja Azijoje, bet įtaka, supusi jos nepaprastą kilimą, nebebus tokia", - sako ataskaitos autoriai.
Kinijos pasaulinė galia tikriausiai ir toliau didės, bet - lėčiau. Šis augimo sulėtėjimo fenomenas, kaip rodo istorinis precedentas, tikėtina, priverčia šalis "pradėti baimintis" ir viską vertinti "kategoriškiau".
Jei įtampa Azijoje toliau didės, vis daugiau šalių priims JAV lyderystę, o Kinija "gali būti didžiausia savo paties priešė", žurnalistams sakė pagrindinis ataskaitos autorius Mathew Burrowsas.
Europos, Japonijos ir Rusijos ekonomikos, kaip tikimasi, iki pat 2030-ųjų vis pamažu smuks, bet gali iškilti kelios vidutinio lygio žaidėjos, tokios kaip Kolumbija, Egiptas, Indonezija, Iranas, Meksika, Pietų Afrikos Respublika ir Turkija, nurodoma ataskaitoje.
Jos autoriai 2030 metais tikisi didelės naudos iš technologijų, bet perspėja, kad rimtą iššūkį gali mesti klimato kaita.
Didėjant gyventojų skaičiui ir pajamoms, planetos vandens, maisto ir energijos poreikiai iki 2030 metų padidės atitinkamai 35-iais, 40-čia ir 50-čia procentų.
"Nebūtinai einame į stygiaus pasaulį, bet lyderiams reikės veikti, kad užkirstų kelią tokiai ateičiai", - sakė Nacionalinės žvalgybos tarybos pirmininkas Christopheris Kojmas.
Turtingesnėms Kinijai ir Indijai tikriausiai reikės labiau kliautis maisto importu ir tai didins tarptautines kainas. Šeimos mažas pajamas gaunančiose valstybėse skausmingiausiai pajus maisto brangimą, o tai savo ruožtu tikriausiai pakurstys socialinį nepasitenkinimą, pažymima ataskaitoje.
Nacionalinė žvalgybos taryba apskaičiavo, kad 2030 metais pasaulyje bus beveik 8,3 mlrd. žmonių (dabar Žemėje gyvena 7,1 mlrd. žmonių), bet vidutinis jų amžius bus didesnis ir tai potencialiai gali turėti milžiniškų pasekmių.
Studijoje sakoma, kad 80 proc. ginkluotų ir etninių konfliktų įvyksta šalyse, kurių populiacija yra palyginti jauna. Iki 2030 metų "jaunų" valstybių skaičius reikšmingai sumažės, o didelė dalis likusiųjų bus Afrikoje.
Tarp kitų šalių, kurios tebeturės palyginti jaunus gyventojus ir, tuo pačiu, prielaidą galimiems konfliktams, yra Afganistanas ir Pakistano vakariniai bei genčių regionai.
"Abiejose šiose valstybėse jaunimo yra daug, o (tai), drauge su lėtu augimu, pranašauja padidėjusį nestabilumą", - sakė Ch.Kojmas.
Indijos padėtis geresnė dėl stipresnio augimo, bet ir ji susidurs su problemomis dėl jaunimo skurdesnėse šiaurinėse Biharo ir Utar Pradešo valstijose, sakoma ataskaitoje.
Tuo tarpu artimieji Rytai, priešingai, 2030 metais "bus visiškai kitokia vieta", kur palaipsniui sens dabartinis jaunimas, ėjęs į gatves per Arabų pavasarį, kurio protestai nuvertė autokratinius lyderius.
Tačiau ataskaitoje prognozuojamas nestabilumas šalyse, kur tvyro tarpkonfesinė ar kitokia įtampa, tokiose kaip Bahreinas, Irakas, Libija, Sirija ir Jemenas, kuris galėtų vėl suskilti.
Studijoje abejojama, kad 2030 metais kokią nors grėsmę kels "al Qaeda", ir sakoma, kad terorizmas savo esme atstumia pradinius savo šalininkus.
"Iki 2030 metų, manoma, islamo terorizmo ciklas gali išsisemti", - nurodė M.Burrowsas.
Dėl Irano tebėra klaustukas. Ataskaitos autoriai tikisi "toli siekiančio nestabilumo", jei Iranas pasigamins branduolinių ginklų, bet taip pat sako, kad galėtų atsirasti ir labiau provakarietiškas Iranas - dėl visuomenės spaudimo ir klerikalų režimo vidaus kovų.