„Maždaug prieš metus tokiu metu priėmėme sprendimą, labai sunkų ir skaudų, bet būtiną, dėl visų Smolensko katastrofos aukų palaikų ekshumacijos“, - spaudos konferencijoje sakė prokuroras M. Pasionekas.
Jis pabrėžė, kad pranešimai apie supainiotus kūnų fragmentus katastrofos aukų karstuose buvo skelbiami žiniasklaidos, o ne tiesiogiai Lenkijos valstybinės prokuratūros. Taip pat jis pridūrė, kad nors šiuo metu dėmesio centre atsidūrė aukų palaikų fragmentų sumaišymo klausimas, pagrindinis tyrimo tikslas yra nustatyti aukų mirties priežastį.
M. Pasionekas taip pat paaiškino, kodėl tyrėjai nori atlikti visų aukų autopsiją. Pagrindinė priežastis – pagarba aukų artimiesiems.
„Kiekvienas iš aukų artimųjų laukia informacijos apie savo šeimos nario mirties priežastį. Bendros informacijos, kad jų artimieji žuvo aviakatastrofoje ar kitomis aplinkybėmis, jiems negana“, - sakė jis.
DELFI primena, kad 2010 metų balandžio 10 dienos Smolensko tragedijos, kurioje žuvo tuometinis Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis su žmona ir kiti 95 juo skridę asmenys, aukų palaikus nuspręsta ekshumuoti Lenkijos prokuratūrai atnaujinus tragedijos tyrimą.
Tai įvyko po to, kad 2015 metais parlamento rinkimus laimėjo L. Kaczynskio partija PIS („Teisė ir teisingumas“), kuriai šiuo metu vadovauja jo brolis dvynys Jaroslawas Kaczynskis. Partija nesutiko su oficialia versija, kad Smolensko tragedija įvyko dėl lėktuvo piloto ir Smolensko karinio oro uosto dispečerių klaidos.
Nuo 2016 metų lapkričio prokurorai atliko 17 ekshumacijų. Iki šių metų pabaigos prokuratūra planuoja ekshumuoti ir akylai ištirti dar 46 aukų kūnus. 2018 metais iki birželio mėnesio turi būti ekshumuoti ir patikrinti dar 26 karstai.
Žuvęs prezidentas L. Kaczynskis su žmona Maria Kaczynska buvo palaidoti Vavelio Katedroje. Joje palaidoti ir kiti Lenkijos valdovai - Steponas Batoras, Juzefas Pilsudskis, poetai Adomas Mickevičius, Julijos Slovackis, politinis veikėjas Tadas Kosčiuška ir kiti iškilūs Lenkijos veikėjai.