Jis nė karto nepaminėjo žodžio „Ukraina“. Apie tai „Laisvosios Europos radijo / Laisvės radijo“ (angl. Radio Free Europe / Radio Liberty, RFE/RL) portale rašo politikos apžvalgininkas Brianas Whitmore‘as. Jis atkreipia dėmesį į tai, kad Rusijos prezidentas savo kalboje nekritikavo Kijevo vadovybės. Jis nieko nesakė apie „būtinybę ginti rusakalbius gyventojus“ Ukrainoje. V. Putinas nė karto neužsiminė apie karą Donbase. Tiesa, lyg tarp kitko pasakė kelis žodžius apie Krymą.
Apžvalgininko nuomone, tai labai svarbu, nes V. Putino kalba kreipiantis į Federalinį susirinkimą ir jo kasmetiniai baigiamieji atsakymai „Į Rusijos gyventojų klausimus“ tiesioginiame televizijos eteryje yra jo režimą apibrėžiantys momentai. Tuo metu į jį būna nukreipti visos tautos ir viso pasaulio žvilgsniai.
Tai puiki galimybė apibrėžti darbotvarkę, debatų ribas ir nuraminti rinkas. Bet šįkart jis nusprendė visai nekalbėti apie karus, kurie jau dvejus metus alina šalį ir griauna Rusijos santykius su Vakarais. 2014 metais sakydamas kalbą V. Putinas 18 kartų paminėjo žodį „Ukraina“, iš kurių keturis kartus – per pirmas penkias minutes. Maskvos dėmesys dabar sutelktas į kitas problemas.
Ji kariauja Sirijoje, mėgina apginti savo sąjungininką Basharą al Assadą ir pralaimi, bandydama įtikinti pasaulį, kad rusų kariai bombarduoja „Islamo valstybę“. Be to, Turkijos karinės oro pajėgos numušė rusų SU-24, ir Maskva nukreipė savo įniršį prieš Ankarą. Taip, apie Ukrainą V. Putinas neužsiminė nė karto, užtat žodį „Turkija“ ištarė septynis kartus, žodį „Sirija“ – aštuonis, ir 24 kartus pasakė žodį „terorizmas“.
„Maskvos dėmesys dabar nesutelktas į Ukrainą, nes ji pralaimi karą Donbase, ir šis pralaimėjimas neišvengiamas. V. Putino planas „A“, kurio pagrindu Donbasas turėjo tapti „Novorusijos“, besidriekiančios nuo Charkovo iki Odesos, pradžia apgailėtinai žlugo. Dauguma rusakalbių Ukrainos gyventojų labiau nori likti etnine ir kalbine mažuma demokratinėje valstybėje, nei gyventi kleptokratinėje autokratijoje“, – rašoma straipsnyje.
Autorius pažymi, kad V. Putino planas „B“ dėl teroristinių pseudorespublikų integracijos į Ukrainos sudėtį siekiant, kad jos taptų Maskvos „Trojos arkliu“ prieš Kijevą, taip pat žlugs. Todėl Ukrainos klausimo ir nebuvo Rusijos prezidento kalboje.
Andrew Kornbluthas straipsnyje, skirtame JAV analitiniam centrui „Atlanto taryba“ (Atlantic Council), parašė, kad V. Putino režimas – tai valstybė-trolis, bandanti įžeisti Vakarus, kad padrąsintų Rusijos gyventojus tuo metu, kai Kremlius tyliai už visuomenės nugaros rūpinasi savo interesais.
„Kenkdami kitiems, troliai sukuria veiklos iliuziją ir taip bando numaldyti savo bejėgiškumo jausmą. Analogiškai V. Putinas inicijavo karines avantiūras Ukrainoje ir Sirijoje ir sėkmingai nukreipė visuomenės dėmesį nuo žmogiškojo ir ekonominio kapitalo nuosmukio Rusijoje“, – mano A. Kornbluthas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad interneto troliai nuolat ieško naujų oponentų. Tai paaiškina, kodėl pasiskelbusiosios Donecko ir Luhansko liaudies „respublikos“ dingo iš Rusijos žinių antraščių, ir kovos su terorizmu temoje užleido vietą Sirijai.
Tokia trolingo strategija leidžia išmušti iš vėžių oponentus tarptautinėje politikoje, bet ji turi ribas. Ir V. Putino atveju tokia riba buvo virš Turkijos numuštas SU-24. V. Putino avantiūra Ukrainoje Rusijai kainavo ekonominius santykius su Vakarais, kurie įvedė skausmingas sankcijas, bei bet kokias viltis dėl gerų santykių su Kijevu. Todėl nieko nuostabaus, kad V. Putinas savo kalboje nė karto nepaminėjo žodžio „Ukraina“. Jis nenori apie ją kalbėti.
Nepaisant nieko, dauguma Rusijos gyventojų šalies prezidentu po 2018 metų mato V. Putiną. Taip pat tuo, kad „tautai nuolat reikia „tvirtos rankos“ neabejoja 32 proc. apklaustųjų.
Kas penktas Rusijos gyventojas (21 proc.), atvirkščiai, mano, kad „jokiu būdu negalima leisti, kad valdžia būtų atiduota į vieno žmogaus rankas“.
Anksčiau leidinys „Rzeczpospolita“ rašė, kad V. Putinui atsibodo laukti Ukrainos žlugimo. Dėl staigiai kritusių naftos kainų ir Europos Sąjungos įvestų sankcijų Rusijos ekonomika traukiasi pačiais greičiausiai tempais iki tokio lygio, koks Rusijoje buvo prieš 15 metų, kai V. Putinas tik tapo prezidentu. Rusijos gyventojai vis dažniau prisimena laikus, kai šaliai vadovavo Borisas Jelcinas: kai nuolat augo infliacija, rublio kursas krito, o vakarietiškų produktų dauguma gyventojų negalėjo įpirkti.