Portalas remiasi dviem nepriklausomais šaltiniais, iš kurių vienas sakė, kad ši operacija labai sudėtinga techniniu ir politiniu atžvilgiu.
Kaip rašo „EurActiv“, neseniai paskelbtoje Stimsono centro, Vašingtone įsikūrusio strateginių tyrimų instituto, ataskaitoje nurodoma, kad Jungtinėse Valstijos dar nuo Šaltojo karo laikų laikė apie 50 taktinių branduolinių užtaisų didelėje Indžirliko oro pajėgų bazėje, esančioje maždaug už 100 km nuo sienos su Sirija.
Po liepos 15-ąją Turkijoje mėginto įvykdyti perversmo Ankaros vyriausybė uždraudė amerikiečių lėktuvų skrydžius iš tos bazės ir į ją, o vėliau suėmė bazės vadą, įtariamą ryšiais su pučo organizatoriais.
Ataskaitoje sakoma, kad nėra aišku, ar JAV sugebėtų išsaugoti Indžirlike laikomų branduolinių ginklų kontrolę, jeigu Turkiją apimtų ilgalaikis pilietinis konfliktas.
Kitas „EurActiv“ šaltinis sakė, kad po sužlugdyto perversmo JAV ir Turkijos veiksmai smarkiai pašlijo, todėl Vašingtonas nebenori patikėti Ankarai saugoti branduolinių ginklų. Šaltinis pridūrė, kad tie užtaisai perkeliami į Deveselu bazę Rumunijoje.
Deveselu bazė taip pat yra pasirinkta vieta, kur bus dislokuojami JAV priešraketinės gynybos sistemos elementai, nors dėl šio žingsnio griežtai protestuoja Rusija.
Per Šaltąjį karą Rumunija buvo Sovietų Sąjungos partnerė, bet joje niekada nebuvo dislokuojami branduoliniai ginklai, pažymėjo „EurActiv“.
Jeigu pranešimai apie JAV taktinių branduolinių ginklų dislokavimą netoli Rusijos sienų pasitvirtintų, Maskvos priešprieša su Vakarų šalimis gali tapti dar labiau įtempta.
Sovietų branduolinių raketų dislokavimas Kuboje 1962 metais žymėjo Šaltojo karo momentą, kai Vakarų šalys ir Maskva buvo labiausiai priartėjusios prie didelio branduolinio karo.