Dabar žurnalistai bando išanalizuoti, kaip Rusijoje yra suręstas „dinastinis valdymas“. Daugelį stebina tai, kad aukščiausių sluoksnių atstovų vaikai yra įsitikinę, kad jie viską pasiekė savarankiškai, o ne dėl savo tėvų ryšių. Apie tai Austrijos leidinyje „Die Presse“ rašo Eduardas Steineris.
„Nuo to karto, kai naujienų agentūra „Reuters“ papasakojo apie V. Putino dukterų gyvenimą, Rusijoje prasidėjo velniai žino kas. Žinoma, tokie dalykai jau seniai šalyje nekelia nuostabos. Tačiau stebina kita: tai, kad dabartinio elito atžalos yra įsitikinusios, neva viską pasiekė savo jėgomis, o ne dėl savo tėvų ryšių“, - rašo E. Steineris.
Kalbėdamas apie tokią padėtį Rusijoje, autorius prisimena opozicijos atstovo Aleksejaus Navalno žodžius apie „neofeodalinę sistemą“, kuri, žurnalisto teigimu, iš tikrųjų egzistuoja.
„Tie žmonės, kurie per pastaruosius metus suklestėjo V. Putino šešėlyje, t.y. tie, kurie tarnavo kartu su juo KGB, treniravosi su juo viename klube ar buvo kartu įkūrę vasarnamių kooperatyvą, savo vaikams gali atverti bet kokias duris. Itin krenta į akis tas faktas, kad per pastaruosius pora metų tokių asmenų vaikai gavo vadovų postus ar valstybinių koncernų ir bankų valdymo pareigas. Taip įvyko nepaisant to fakto, kad jie visi dar nėra sulaukę net 30 metų. Tačiau sėdi jie visur“, - rašoma straipsnyje, kurį cituoja „InoPressa“.
Naujasis Rusijos elitas: būsimieji putinizmo paveldėtojai
Jie vadovauja bankams, pensijų fondams ir elektros energijos bendrovėms, jie – naftos ir gamtinių dujų bendrovių vadovai, jų turtų vertė milijardinė, o daugelio iš jų amžius nesiekia nė 40-ies. Susipažinkite; tai – Rusijos prezidento Vladimiro Putino bičiulių vaikai.
Naujasis Rusijos elitas, kitaip dar vadinamas „P karta“, - tai V. Putino artimiausios aplinkos vaikai, pasiekę amžių, kai jau yra savarankiški ir siekia paveldėti tėvų turtus. Vis dėlto pažvelgus į pastarojo šimtmečio Rusijos istorijos laikotarpį tampa aišku, kad pastangos įtvirtinti paveldimąją aristokratiją buvo pasmerktos žlugti.
Naujienų agentūra „Reuters“ neseniai paskelbė tiriamojo pobūdžio apžvalgą, skirtą susiformavusiai antrajai V. Putino aristokratijos kartai aptarti. Reikšminga šio tyrimo dalis skirta Katerinai Tichonovai, kuri daugelio laikoma V. Putino dukra, ir jos vyrui Kirilui Šamalovui, rašo rferl.org. Vis dėlto derėtų pastebėti, kad K. Tichonova ir K. Šamalovas tėra rusų elito ledkalnio viršūnė.
Į šių turtingiausių paveldėtojų sąrašą patenka Kremliaus administracijos vadovo Sergejaus Ivanovo sūnus ir „Gazprombank“ vadovas Sergejus Ivanovas, Federalinės saugumo tarnybos (FST) sekretoriaus Nikolajaus Patruševo sūnus Dmitrijus Patruševas, vadovaujantis Rusijos žemės ūkio bankui. V. Putino buvusio dziudo partnerio Arkadijaus Rotenbergo sūnus Igoris – „Gazprom Drilling“ didžiosios akcijų dalies savininkas, o kitas jo sūnus Romanas – „Gazprombank“ viceprezidentas. V. Putino ilgamečio bičiulio Jurijaus Kovalčiuko sūnus Borisas Kovalčiukas – elektros energijos bendrovės „InerRAO“ generalinis direktorius.
Ir tai dar toli gražu nėra sąrašo pabaiga.
„Šiandieną Rusijoje visiškai normaliai vertinama tai, kad valstybinių bankų direktorių valdyboms vadovauja saugumo tarnybų valdininkų vaikai, kurie į šiuos postus skiriami nesulaukę nė 30-ies“, - naujienų agentūrai „Reuters“ teigė antikorupcijos tema rašantis tinklaraštininkas ir vienas iš rusų opozicijos lyderių Aleksejus Navalnas.
„Tai daugiau nei tik dinastinis valdžios perdavimas. Vaikai paveldi ne tik tėvų postus, tačiau taip pat ir gauna teisę išsirinkti postą, kurio tik pageidauja. Kyla pavojus, kad neilgai trukus visi pagrindiniai resursai bus sutelkti penkių-septynių šeimų rankose“, - tikino jis.
Ar A. Navalnas yra teisus? Ar dabartinių Rusijos vadovų nepotizmas prives prie naujojo elito įsigalėjimo, galinčio perimti šalies vadovavimą? Opozicionierius Dmitrijus Gudkovas mano, kad toks scenarijus mažai tikėtinas.
„Pastarąjį šimtmetį nebuvo nė vienos Rusijos elito kartos, kuri būtų savanoriškai pasitraukusi iš valdžios – jie buvo žudomi, išstumiami, tremiami arba geriausiu atveju nušalinami nuo pareigų“, - verslo naujienų dienraštyje „Vedomosti“ neseniai rašė D. Gudkovas. „Elitas iš pagrindų atnaujinamas kas 20-25 metus, pradedama nuo balto lapo. Tiesa, prieš tai ant šio sąrašo išpilamas raudonas rašalas arba kraujas“, - tęsė jis.
D. Gudkovo teigimu, ankstesnis elitas ne tik nesugebėdavo valdžios perduoti vaikams – jam sunkiai sekdavosi išsigelbėti pačiam. D. Gudkovas primena apie caro Nikolajaus II imperatoriškojo dvaro ministrą grafą Vladimirą Frederiksą, miglotomis aplinkybėmis mirusį tremtyje. Rusiją valdant Nikolajui II Valstybės tarybos pirmininko ir vidaus reikalų ministro pareigas ėję Ivanas Ščeglovitovas ir Aleksandras Protopopovas 1918 m. buvo nužudyti bolševikų. 1917 m. valdžią Rusijoje perėmę senieji bolševikai nušluoti nuo žemės paviršiaus į valdžią atėjus Stalinui.
Koks gi likimas laukė jų vaikų? „Elitas net negali suvaldyti savo vaikų ateities Rusijoje apsaugojimo proceso. Pakanka pažvelgti į „sovietinio elito“ paveldėtojų likimą ir viskas tampa aišku“, - rašo D. Gudkovas, primindamas, kad Josifo Stalino anūkė, Nikitos Chruščiovo sūnus ir Leonido Brežnevo dukterėčia gyvena užsienyje. Toks pat likimas ištiko ir L. Brežnevo valdymo eros ideologijos kūrėjo Michailo Suslovo dukterį. Maža to, D. Gudkovas pabrėžia, kad tai – istorijos su palyginti laiminga pabaiga.
D. Gudkovo teigimu, ironiška, kad demokratinėse valdymo sistemose politinės dinastijos stabilesnės ir ilgiau trunkančios. Vadovai gali ramiai trauktis į pensiją ir perduoti valdžią naujajai kartai. Problemų dėl valdžios tęstinumo kyla autoritarinėse valdymo sistemose. Panašu, kad tokie režimai laikosi tvirtai iki pat griūties. Liūdna, tačiau šio tipo vadovus dažnai pakeičia ne ką geresni už ankstesnius.
Savaime suprantama, būna išimčių, puikus pavyzdys – Kinija, kur vadovai valdžioje gali išlikti tik dvi po penkerius metus trunkančias kadencijas. „Vis dėlto panašu, kad V. Putinas ir jo pasekėjai mano, kad Rusijai jie yra ne ką mažiau svarbūs nei Kimų dinastija Šiaurės Korėjai, - neabejojo D. Gudkovas. „Esu tikras, kad kiekviena savarankiškai dievais pasiskelbusiųjų karta neabejoja, kad jų šlovės laikotarpis truks amžinai“, - reziumavo opozicionierius.
DELFI primena, kad po nepatvirtintų spėlionių dėl Katerinos tapatybės, vienas įtakingas Rusijos pareigūnas „Reuters“ sakė, kad ji naudojasi pavarde Tichonova. Rusijos banko „Gazprombank“ valdybos pirmininko pavaduotojas Andrejus Akimovas sakė Kateriną matęs, kai ji buvo dar visai maža, tačiau buvo sutikęs ir visai neseniai. Jis taip pat patvirtino, kad Tichonova yra V. Putino dukra.
„Reuters“ taip pat šiais metais išsiaiškino, kad 29 metų Katerina save įvardija kaip Kirilo Šamalovo – Nikolajus Šamalovo, ilgamečio prezidento draugo, sūnaus – žmoną. Šamalovas vyresnysis yra „Bank Rossija“, kurią JAV pareigūnai įvardija kaip asmeninį Rusijos elito banką, akcininkas.
Jeigu Kirilas ir Katerina tikrai vyras ir žmona, jų bendras turtas turėtų siekti apie 2 mlrd. dolerių (1,86 mlrd. Eur) – pralobti padėjo dujų ir chemijos bendrovė, kurią Kirilas įsigijo iš Genadijaus Timčenkos (kito ilgamečio V. Putino draugo).
Jaunai šeimai priklauso ir prabangi vila Prancūzijos Bjarico mieste, kuri vertinama maždaug 3,7 mln. dolerių (3,43 mln. Eur). Šį turtą Kirilas taip pat įsigijo iš G. Timčenkos.
Katerinai puikiai sekasi akademinė veikla, ji vykdo ne vieną valstybės lėšomis finansuojamą projektą Maskvos valstybiniame universitete. „Reuters“ atlikta viešai prieinamų duomenų analizė atskleidė, kad jaunesnioji Rusijos prezidento dukra yra pasirašiusi net kelių milijonų dolerių sutartis su valstybei priklausančiomis bendrovėmis dėl projektų universitete, kuriuos įgyvendina jos vadovaujamos įstaigos. Ar ši veikla jai atnešė apčiuopiamos finansinės naudos, duomenų nėra. Universitete ji užima svarbias pareigas, yra atsakinga už 1,7 mlrd. dolerių (1,58 mlrd. Eur) vertės studentų miestelio plėtros projektą. Oficialieji Katarinos patarėjai Maskvos valstybiniame universitete – penki žmonės iš V. Putino artimųjų aplinkos, tarp kurių ir du buvę KGB agentai, kuriuos ji pažįsta nuo mažų dienų. Jie kartu su V. Putinu tarnavo Drezdene, Rytų Vokietijoje.
