Ar Amerikos užsienio politika liks nepakitusi po šio gėdingo JAV diplomatinio susirašinėjimo išviešinimo?

Visiškai. Senosios Habsburgų imperijos dienomis Vienoje būdavo posakis, kad jei reikalai pakrypo į blogąją pusę, o žmonės nori komentaro, komentaras paprastai būdavo: „Na, tai katastrofiška, bet ne rimta“. Būtent taip ir yra.

JAV Vyriausybė atrodo labiau sutrikusi.

Dauguma nutekintos korespondencijos rodo nuoseklų ryšį su tuo, ką JAV sakydavo viešai. Galbūt ir yra gėdingų dalykų, bet iš esmės reikalai vyks įprastine eiga. Mūsų susirašinėjimas smarkiai nesiskiria nuo to, ką siunčia vokiečių ambasadoriai, ar rusų ambasadoriai, ar kinų, ar prancūzų.

Vis tik šios valstybės giliai įsižeidė dėl diskretiškumo stokos. Ar amerikiečiai galėtų atšaukti ambasadorius ir taip ištaisyti klaidas?

Nemanau, nebent korespondencijoje būtų kažkas, ką ambasadorius pasakė apie aukšto rango šalies, kurioje jis akredituotas, pareigūną. Ypač jeigu tai užkirstų kelią bet kokio lygio asmeniniams santykiams tarp to ambasadoriaus ir to aukšto pareigūno.

Bet kuriuo atveju bendras iš to kylantis vaizdas yra sutrikusi pasaulinė galybė. Šiandien Amerika turi pasikliauti labai nepatikimomis partnerėmis svarbiuose pasaulio regionuose. Ji beveik nieko nežino apie tokius pavojingus priešus kaip Šiaurės Korėja. Be to, ji ypač įtari dėl dar stipresnės Kinijos.

Ar tai apskritai naujiena? Per visą savo istoriją Amerikai tekdavo pasitikėti nestabiliais partneriais. Be to, aišku, kad Kinija istoriškai yra savimi pasitikinti, o mes jaučiame, kad istorinės jėgos yra prieš mus.

JAV pareigūnai teigia, kad nutekinimai gali sukelti pavojų pastangoms pagerinti santykius su Rusija. Ar tai rimti būgštavimai?

Šiame etape bent jau man tikrai ne. Nebent kas nors man parodytų dalykus, kuriuos turėčiau toje šviesoje įvertinti.

Vienas Gruzijos ambasadorius apkaltino Rusijos ministrą pirmininką Vladimirą Putiną dėl korupcijos. Kai kurios ataskaitos apibūdina Rusiją kaip šiuolaikinę mafijinę valstybę.

Visi žino esant įtarimus, jog jis yra neapsakomai turtingas. Tokiu atveju kyla klausimas, kaip galima tapti turtingu, kai esi valstybės tarnautojas. Ir, žinoma, tam yra gerai žinomas atsakymas.

Beje, V. Putinas aprašomas kaip „alfa patinas“, o prezidentas Dmitrijus Medvedevas vadinamas silpnuoliu. Ar jūs sutiktumėte?

Yra tam tikras pagrindas pritarti šiam požiūriui. Juk D. Medvedevą pasirinko V. Putinas. Bet kartu yra ir faktas, kad D. Medvedevas dabar pradeda iškilti kaip rimtesnis žaidėjas. Turėjau galimybę dalyvauti susitikime su juo Maskvoje prieš keturias savaites, ir jis mane nustebino kaip labai savimi pasitikinti persona su savo individualiu požiūriu į užsienio politiką. Per metus ar panašiai žinosime, ar D. Medvedevas dabar jau turi įgijęs tikrai nepriklausomą paramą.

Kaip nacionalinio saugumo patarėjas pas prezidentą Jimmy Carterį jūs mėginote paruošti Ameriką labiau daugiapoliui pasauliui – su stipresne Kinija ir silpnesnėmis JAV. Amerikiečiams nepatiko ši idėja, ir J. Carteris po pirmos kadencijos nebuvo perrinktas.

Ši koncepcija dabar yra tikrovė, kai pažvelgi į tokių valstybių kaip Kinija ar Indija iškilimą.

Ir amerikiečių nuopuolį. Ar amerikiečiai suvokia šią tendenciją, ar prezidento Baracko Obamos laukia J. Carterio patirtis, jeigu jis iškeltų šį klausimą?

Man labai neramu, kad daugumai amerikiečių beveik visiškai nerūpi pasaulis. Jie yra tamsuoliai. Tai nesveika būklė valstybėje, kurioje norint vykdyti užsienio politiką, ji turi būti paremta žmonių. Ir bet kuriam prezidentui darosi vis sunkiau siekti inteligentiškos politikos, kuri būtų teisinga sudėtingame pasaulyje.

Tačiau Amerikos politinė dešinė vis dar yra įsitikinusi amerikiečių išskirtinumu.

Tai yra reakcija į žmonių nesugebėjimą suprasti globalaus kompleksiškumo ir tokių svarbių klausimų kaip Amerikos energetikos priklausomybė. Todėl jie ieško paprastesnių nusiraminimo ir aiškumo šaltinių. O žmonės, kuriuos jie dabar išsirenka, taip sakant, tapti jų nerimo atstovais pasauliui daugeliu atvejų yra pritrenkiantys nemokšos.

Jeigu jūs būtumėte nacionalinio saugumo patarėjas, kaip patartumėte prezidentui Barackui Obamai reaguoti į „WikiLeaks“?

Atsipalaiduoti ir dirbti toliau. Svarbiausiai užsienio politikos klausimais jo esminiai instinktai yra iš principo teisingi ir suderinami su istorija.