Politico.eu analizuoja, kokios yra Graikijos ir Rusijos suartėjimo priežastys.
Geografiškai Graikija suvokiama kaip Vakarų dalis nuo jos tapimo NATO nare 1952 metais. Tačiau iš tiesų Vakarų dalimi Graikija tapo tik 2007 metais, kuomet prie NATO ir Europos Sąjungos prisijungė Bulgarija ir Graikija įgijo sieną su kita Vakarų valstybe.
Iš tiesų Graikija turi Azijos bruožų. Nuo XV a. vidurio iki iškovotos nepriklausomybės 1830-aisiais Graikija buvo Osmanų imperijos dalis, tad ji neišgyveno tokių reikšmingų Vakarų istorijos periodų kaip Renesansas ir Švietimo epocha. Tokios Balkanų šalys kaip Slovėnija ir Kroatija buvo Austrijos-Vengrijos imperijos dalimis ir dėl šio istorinio tęstinumo jausmo daug lengviau prisitaiko prie ES normų nei anksčiau už jas nare tapusi Graikija.
„Štai iš kur kyla Graikijos abejonės: ar mes priklausome Vakarams, ar esame vieni“, – teigia Dimitris Triantaphyllas, Stambulo Kadir Has universiteto Tarptautinių ir Europos studijų centro direktorius.
Graikijos grėsmių suvokimas dažniausiai nesutapdavo su daugumos NATO narių. Šaltojo karo metu Turkija Graikijai atrodė didesnė grėsmė nei Sovietų Sąjunga – ši buvo suvokiama kaip tolima grėsmė. Tad 1974 m. Turkijai įsiveržus į Kiprą Graikija jautė nusivylimą, kad jos interesai nebuvo apsaugoti.
Graikijai taip pat būdingos gilios komunizmo tradicijos. Kaip pažymi D. Triantaphyllas, Rusija Graikijai niekada neatrodė esanti tokia grėsmė kaip kad Vokietijai ar JAV, atvirkščiai, valstybės visuomet palaikė tarpusavio santykius. Šalių giminystė yra išties sena: Graikiją ir Rusiją sieja ne tik politiniai, bet ir religiniai bei kultūriniai stačiatikybės ryšiai.
Finansinė krizė ir biudžeto apkarpymai privertė Graikiją suabejoti esama tvarka ir pakenkė didžiosios dalies graikų gyvenimo kokybei. Graikijos premjeras Alexis Tsipras, kraštutinės kairiosios partijos „Syriza“ lyderis, tikisi sustiprinti verslo ryšius su Maskva, ypač energetikos srityje. 57 proc. Graikijos dujų importo importuojamos iš Rusijos. Tuo tarpu Rusija domisi Graikijos geležinkelių tinklu ir kai kuriais uostais.
Balandžio 8 dieną A. Tsipras išskrido į Maskvą susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, jiedu aptarė bendradarbiavimo galimybes. Tačiau šis vizitas turi simbolinę reikšmę, peržengiančią vien praktinio susitarimo ribas. Tai buvo naujosios Graikijos vyriausybės ES, sunerimusiai dėl agresyvios Rusijos užsienio politikos, pasiųstas ženklas, kad, nepaisant šalies buvimo ant bankroto slenksčio, niekas jos negali stumdyti. A. Tsipras pareiškė, kad Graikija yra „suvereni šalis, turinti nepaneigiamą teisę vykdyti savo užsienio politiką“. Tačiau mėginančiai tą daryti Graikijai nesiseka išspręsti savo finansinių problemų: skirtingai nei skola, skambūs žodžiai nieko nekainuoja.
Graikijos energetikos ministras Panagiotis Lafazanis ES sankcijas Rusijai apibūdino kaip „nepriimtinas“ ir pažadėjo, kad Graikija padės jas panaikinti. P. Lafazanis pasisako už dar glaudesnius ryšius su Maskva.
Graikijos ir Rusijos suartėjimo pasekmės gali būti pragaištingos
Šioje vietoje vėl iškyla tautinio identiteto klausimas. „Žinomas buvusio Graikijos prezidento Christos Sartzetakio posakis, kad „graikai yra tauta, neturinti brolių“, šiandieninės krizės metu tampa labai aktualus kairiųjų retorikoje“, – sako D. Triantaphyllas. „Mūsų nepavergs imperialistai“ – tokia jų mantra. Tad ir taip ganėtinai silpni Graikijos ir Vakarų ryšiai dar labiau silpsta, o politinė valdžia siekia sudaryti sąlygas Rusijos paramai. Jau ne pirmą sykį Graikija mėgina apibrėžti savo identitetą, ir jei ji pasitrauks iš euro zonos, turės sukurti naują nacionalinę idėją. O metas nacionalinėms idėjoms yra pavojingas: „Syriza“ šliejasi prie ekspansinį neo-eurazianizmą propaguojančios Rusijos ir yra artimesnė Azijai nei Europai. Abi valstybės nėra tikros dėl savo vaidmens pasaulyje ir ieško alternatyvių būdų identitetui formuoti.
V. Putinas tą puikiai suvokia. Po Sovietų Sąjungos žlugimo Rusija išgyveno tarptautinės įtakos sumažėjimo laikotarpį. V. Putinas stengėsi tai pakeisti, tad šiuo metu Maskva mėgina išnaudoti kitų valstybių nuoskaudas, kad pasiektų šį tikslą. Finansinėje bėdoje atsidūrusi Graikija tam puikiai pasitarnauja.
Jau nuo finansų krizės Graikijoje pradžios Rusija išleido didžiules pinigų sumas siekdama nukreipti savo švelniąją galią į Graikiją. „Televizijos kanalas „Russia Today“ („RT“) nuo 2011 metų tapo labai populiarus informacijos šaltinis Graikijoje. Didelė dalis „RT“ produkcijos įtartinai sutapo su pasipiktinusių Graikijos piliečių reikalavimais. Masiniai protestai ir „RT“ transliacijos stulbinamai derėjo. Kanalas užkariavo gana nemažai graikų širdžių ir protų“, – pastebi Vassilis Petsinis, Herderio instituto Vokietijoje tyrėjas.
„Rusija neabejotinai ieško Trojos arklių regione. Viktoro Orbano vyriausybė Vengrijoje taip pat išgyveno ekonominę krizę ir išreiškė pasipriešinimą ES ir Tarptautinio valiutos fondo rekomendacijoms. Tad Kremlius itin stengiasi pasinaudoti šių valstybių santykiais su Briuseliu, ypač jei jie yra įtempti“, – pažymi V. Petsinis.
Į Rusiją kaip į priimtinesnę nei Vakarų politika alternatyvą palankiai žiūri ir neofašistinė partija „Auksinė aušra“, trečioji pagal balsų kiekį praėjusiuose parlamento rinkimuose. 2014 metų gegužę „Auksinės aušros“ nariai nuvyko susitikti su Aleksandru Duginu, V. Putino patarėju ir neo-eurazianizmo ideologu. Pasak „Auksinės aušros“ atstovų, susitikimo tikslas buvo „išreikšti Graikijos žmonių valią siekti skubaus dvišalių santykių tarp Rusijos ir Graikijos stiprinimo“.
Rusija Graikijai gali pasiūlyti daugiau nei švelnioji galia ir dujos. Kaip nuolatinė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė ji gali suvaidinti svarbų vaidmenį Kipro problemos nagrinėjime ir kituose Graikijai svarbiuose klausimuose. Broliško veto užsitikrinimas Saugumo Taryboje Graikijai gali atrodyti patrauklus.
Tuo tarpu Rusijos lėktuvai tebeskraido per Baltijos šalių oro erdvę, keldami nerimą NATO vadams. NATO narė Graikija taip pat galėtų panaudoti savo veto organizacijoje Rusijos naudai. Tad akivaizdu, kad taip būtų atsimokama paslauga už paslaugą.
Graikijos ir Rusijos suartėjimo pasekmės gali būti pragaištingos tiek NATO, tiek ES. Atrodo, kad Graikija tėra Rusijos europinio šturmo pradžia, perspėjanti apie pavojus, su kuriais gali susidurti Europa.
„Rusija skatina Graikiją suabejoti, kur yra jos vieta. Ir pirmą kartą aš iš tiesų bijau, kad mes galime atsidurti kitoje pusėje“, – nuogąstauja D. Triantaphyllas.
