„Tikėjausi išvysti, kad jis nors kažkiek gailisi dėl siaubingų nusikaltimų, dėl šimtų tūkstančių jo paties piliečių, kuriuos nužudė jis pats ir jo pakalikai, - pasakojo jis. – Tačiau neišvydau jokios atgailos. Mačiau, kad jis nėra religingas žmogus. Turėjome jam priminti, kad prieš mirdamas jis ištartų „Allahu Akbar“ („Dievas visų didesnis“)“.
Jo namuose Bagdade padėta nuotrauka iš Bagdado universiteto 1971-1972 metų kurso. Iš 340 nuotraukoje besišypsančių jaunųjų daktarų šiandien, M. al Rubaie teigimu, tebėra gyvi tik dešimt. Keli iš jų mirė sava mirtimi, bet dauguma žuvo per įvairius šiitų ir kurdų sukilimus, Irako ir Irano karą bei smurto antplūdį, kai Iraką okupavo Jungtinės Valstijos bei Didžioji Britanija. Tai šiurpus tragedijų, kurias Irakui teko išgyventi daugiau kaip per keturis kruvinus dešimtmečius, priminimas, rašo independent.co.uk.
M. al Rubaie, kuris buvo kankinamas dėl savo politinių pažiūrų, sugebėjo atlaikyti sunkius inkstų pažeidimus, kuriuos sukėlė kankinimo elektra sesijos. Jam pavyko Edinburgo universitete atlikti mokslinius tyrimus ir 24 metus Didžiojoje Britanijoje išdirbti neurologu ir chirurgu. Prieš dešimt metų, kai buvo pabėgęs iš Irako į Britaniją, M. al Rubaie su nuostaba iš savo namų Londone stebėjo, kaip amerikiečių kariai ir šiitai Bagdado centre verčia didžiulę Saddamo Husseino statulą.
Netrukus Irako Laikinoji koalicinė vyriausybė pakvietė M. al Rubaie padėti kurti naujos valstybės pamatus. Kol buvo mėginama atstatyti žlugusią sveikatos tarnybos sistemą, jis taip pat buvo paskirtas nacionalinio saugumo patarėju. Šis postas nulėmė, kad jam teko šiurpi atsakomybė tapti Saddamo Husseino palydovu paskutinėmis jo gyvenimo minutėmis. Nacionalinio saugumo patarėjo pareigas jis ėjo kelis paskutinius koalicijos valdymo mėnesius, o atėjus kitiems irakiečių režimams - iki 2009 metų, kai buvo išrinktas į šalies parlamentą.
Sėdėdamas akylai saugomuose namuose prie Tigro upės jis atvirai pripažįsta: „Mes padarėme tūkstančius klaidų. Tačiau tebesu tikras, kad pasielgėme teisingai, atsikratydami Saddamo ir jo žudikiškos partijos „Baath“.
Keista, tačiau M. al Rubaie svetainėje stovi Saddamo Husseino biustas. Dar makabriškiau, kad ant statulos kaklo užrišta virvė. „Šį biustą amerikiečiai pašalino iš jo rūmų ir nuskraidino į bazę Kuveite, - pasakojo jis. – Aš parsigabenau jį atgal ir saugosiu, kol pastatysime tinkamą muziejų visiems arogantiškiems „Baath“ režimo reliktams“.
O kaip virvė? „Mano vyrai atnešė man dalį virvės, kai nupjovė tą, ant kurios kabėjo Saddamas, - sakė jis. – Taigi pamaniau, kad geriausia bus uždėti ją ant Saddamo statulos kaklo“.
M. al Rubaie sakė, kad dalyvaudamas Saddamo Husseino teismo posėdžiuose, per kuriuos detaliai buvo nagrinėjami buvusio diktatoriaus nusikaltimai, jis pradėjo naktimis blogai miegoti. Nuverstasis diktatorius mėgino pasitelkti religiją, kad sustiprintų savo šalininkų gretas, tačiau per televizijos transliuojamus posėdžius jis kartais laikydavo Koraną kaire ranka – tai islame reiškia įžeidimą.
Pats M. al Rubaie nepritaria mirties bausmei, tačiau pažymi, kad Saddamo Husseino atveju ji buvo reikalinga kaip priemonė malšinant sukilimą, kuris tuo metu krėtė jo šalį. „Mes vis dar kenčiame nuo to smurto, tačiau jis turi gilesnes šaknis. Jis kyla iš psichologinės žalos, kurią Saddamas Husseinas ir jo partija „Baath“ padarė visiems irakiečiams per 35 metus“, - teigė jis.
M. al Rubaie tvirtina, kad Irakui dabar reikia radikaliai reformuoti savo švietimo sistemą, išmokyti jaunimą tolerancijos ir sugebėjimo priimti skirtingą nuomonę – tai priešinga tam, ko irakiečiai buvo mokomi prie Saddamo Husseino. „Mūsų traumos toli gražu neužgijo. Mums reikia atlikti daug darbų. Ir kol nepakeisime savo mąstysenos ir elgsenos, viskas gali eiti tik blogyn“, - sakė jis.
Jis mano, kad Vakarai be reikalo apleido Iraką. Jo teigimu, JAV orlaiviai ir toliau turėjo patruliuoti nesaugomoje Irako padangėje. Jei Jungtinių Valstijų ir Irako šiitų dominuojama vyriausybė būtų pritarusi pajėgų perdislokavimui 2011 metais, Irano oro tiltas į Siriją nebūtų suteikęs prezidentui Basharaui al Assadui gyvybiškai būtino kelio, sako M. al Rubaie. Kruvinas pilietinis karas Sirijoje būtų greitai pasibaigęs ir pasaulis būtų išvydęs dar vieno diktatoriaus griūtį. „Britai ir amerikiečiai visam regionui padarė paslaugą, eliminuodami Saddamo Husseino režimą. Tačiau jiems tebepriklauso pareiga užtikrinti irakiečių saugumą“, - teigė M. al Rubaie.
Paskutinės S.Husseino gyvenimo akimirkos: