Beveik netrikdomam opozicijos ir įsitvirtinusiam autoritarinės valdžios viršūnėje V. Putinui nemalonia staigmena tapo masiniai protestai, įsiplieskę po pernai gruodį vykusių parlamento rinkimų.
Nors V. Putinas džiaugėsi kovo 4 dieną vykusiais prezidento rinkimais, atnešusiais jam pergalę surinkus 63,6 balsų, žengiant į naują šešerių metų kadenciją jo iššūkiai dar tik prasideda, sparčiai keičiantis Rusijos visuomenei.
Mažai ką stebina, kad buvęs KGB karininkas, vadinęs Sovietų Sąjungos žlugimą geopolitine tragedija, iki šiol beveik nešvelnino savo griežto vadovavimo stiliaus ir nekeitė požiūrio, jog Rusija turi būti didi, baimę kelianti galybė.
Jis gali didžiuotis savo pasiekimais – santykiniu ekonomikos stabilumu, užbaigusiu Rusijoje didžiulio finansinio netikrumo laikotarpį praėjusio amžiaus 10-ajame dešimtmetyje, taip pat Rusijos žmonių nacionalinio pasididžiavimo atgaivinimu šalyje, kurioje daugelis ilgėjosi Sovietų Sąjungos.
Tačiau stiprėjanti vidurinioji klasė vis mažiau baiminasi kritikuoti valdžią internete, o V. Putino, kuris bus prisaikdintas pirmadienį, tolesnis kursas toli gražu nėra aiškus.
Savo šalininkams V. Putinas yra šiuolaikinės Rusijos gelbėtojas, o kritikams pavojingas patvaldys, atsistojęs greta virtinės autoritariškų lyderių, pradedant Ivanu Rūsčiuoju ir baigiant Stalinu.
Jam vadovaujant buvo panaikinti regionų gubernatorių rinkimai, susilpninta valstybinė žiniasklaida, taip pat įkalintas buvęs turtingiausias Rusijos žmogus – naftos magnatas Michailas Chodorkovskis, kurio byla, daugelio nuomone, buvo politiškai motyvuota.
V. Putinas karjerą pradėjo kaip žemo rango KGB agentas, dirbęs buvusioje Rytų Vokietijoje. Jis niekada neprarado slaptosios tarnybos pareigūno auros.
Vėliau jis užėmė įvairius postus savo gimtojo Sankt Peterburgo miesto taryboje, vadovaujamas savo mentoriaus – tuomečio mero Anatolijaus Sobčiako.
Spartus kilimas karjeros laiptais tęsėsi 1996 metais, kai V. Putinas pradėjo dirbti prezidento Boriso Jelcino administracijoje. Iki 1998 metų jis vadovavo KGB paveldėtoja tapusioje Rusijos federalinėje saugumo tarnyboje (FSB).
B.Jelcinas 1999 metų rugpjūtį paskyrė V.Putiną premjeru.
Kai paliegęs Kremliaus vadovas sensacingai atsistatydino tų pačių metų gruodžio 31-ąją, V. Putinas buvo paskirtas prezidentu.
Jis laimėjo rinkimus ir įsitvirtino valdžioje, Rusijai pradėjus antrąjį karą Čečėnijoje, kuris, pasak stebėtojų, buvo pažymėtas siaubingų žmogaus teisių pažeidimų.
Dingstimi pradėti šį karą tapo keli daugiabučių namų sprogdinimai, kurių priežastys taip ir nebuvo visiškai išaiškintos.
V. Putinas apsisiautė ištikimų sąjungininkų svita, daugelis kurių buvo paskirti didžiųjų šalies energetikos bendrovių vadovais. Kai kurie iš jų buvo vadinamieji „silovikai“ – iš KGB atėję jėgos struktūrų pareigūnai, taip pat buvę V.Putino bendradarbiai iš Sankt Peterburgo.
Pasibaigus antrajai prezidento kadencijai iš eilės, V. Putinas nebegalėjo siekti trečiosios, bet konstitucija nesutrukdė jo buvimui valdžioje – jo pasirinktas politinis įpėdinis Dmitrijus Medvedevas, kuris, kaip ir jis pats, yra iš Sankt Peterburgo, tuojau pat paskyrė jį premjeru.
Jis pozavo nuotraukoms kone su visais laukiniais Rusijos plėšrūnais, tarp jų – tigru, snieginiu leopardu ir baltuoju lokiu, su miniatiūriniu povandeniniu laivu buvo panėręs į Baikalo ežero dugną ir vairavo Formulės-1 bolidą.
Tačiau pernai pradėjo sklandyti gandai, kad V. Putinas galimai pradeda atitrūkti nuo tikrovės.
Jis buvo nušvilptas minios, kai įžengė į ringą po pasveikinti nugalėtojo po kruvinos kovos be taisyklių.
Žiniasklaida paskelbė, kad vasarą nardydamas Juodojoje jūroje V. Putinas stebuklingai rado dvi senovines graikų amforas, tačiau vėliau paaiškėjo, jog jos ten buvo specialiai nuleistos į dugną.
V. Putino planai grįžti į Kremlių buvo oficialiai paskelbti per valdančiosios partijos suvažiavimą pernai rugsėjį, tačiau šis žingsnis atrodė taip kruopščiai surežisuotas, jog daugeliui Rusijos žmonių susidarė įspūdis, kad šis sprendimas buvo įžūliai parengtas už uždarų durų.