Vokietija siekia „gerojo policininko“ vaidmens tuo metu, kai Jungtinės Valstijos tampa „bloguoju policininku“ Vakarų šalių pastangose tarpininkauti Ukrainos vyriausybės ir protestuotojų derybose, o šios pastangos tampa ankstyvu išbandymu Berlyno vyriausybės siekiams didinti savo įtaką tarptautinėje politikoje.
Angela Merkel
© AP/Scanpix

Vokiečiai atsisakė paklusti Vašingtono raginimams paskelbti sankcijas Ukrainos vyriausybei, siekiant ją spausti priimti vyriausybės reikalavimus imtis reformų.

Tuo pat metu Vokietija diplomatiniais kanalais aktyviai bendrauja su Kijevu ir Maskva, kuri yra pagrindinė Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus sąjungininkė, stengdamasi, kad pagrindiniai Ukrainos opozicijos lyderiai būtų laikomi teisėtais derybų partneriais.

Pirmadienį Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir jos užsienio reikalų ministras surengė maždaug valandą trukusį susitikimą už uždarų durų su Ukrainos opozicijos lyderiais Arsenijumi Jaceniuku ir Vitalijumi Klyčko.

A.Merkel patikino juos, kad Vokietija ir Europos Sąjunga (ES) padarys viską, kas įmanoma, kad užtikrintų Ukrainos krizės „teigiamą baigtį“. A.Jaceniukas ir V.Klyčko gyrė kanclerę už šį palaikymą per trumpą spaudos konferenciją, surengtą po susitikimo.

„Neturėtume nuvertinti Vokietijos vaidmens – ypač vaidmens, kurį atlieka kanclerė, viena iš įtakingiausių politinių veikėjų pasaulyje, – V.Klyčko sakė per vertėją. – Vokietijos ir ES palaikymas labai svarbus Ukrainai“.

A.Merkel atstovas Steffenas Seibertas pareiškė, kad Ukrainos vyriausybės sprendimas sekmadienį paleisti visus suimtus protestuotojus ir opozicijos aktyvistų pasitraukimas ir užimtų vyriausybinių pastatų Kijeve tapo ženklu, jog vyriausybė ir opozicija gali rasti bendrą kalbą, nors per pastaruosius tris mėnesius retkarčiais prasiverždavo smurtas.

Dėl savo diplomatinių pastangų Berlyną kritikuoja kai kurios ES šalyse, tarp jų Švedija ir Baltijos valstybės, kurios ragino laikytis griežtesnės pozicijos Kijevo atžvilgiu, sakė Vokietijos užsienio ryšių tarybos ekspertas Stefanas Meisteris.

Tačiau tai atitinka Vokietijos vyriausybės neseniai išsakytą pažadą aktyviau veikti tarptautinėje arenoje.

Berlynui Ukraina yra gera bandymų aikštelė – tai didelė Europos šalis, esanti gana arti Vokietijos sienų ir patirianti sudėtingesnių politinių transformacijų palyginti su Baltijos šalimis, kurios tapo ES narėmis prieš daugelį metų.

Vokietija įsitikinusi, kad yra labiau negu kitos Vakarų šalys pasiruošusi tartis su Rusija, darančią didžiulę įtaką Ukrainai.

Vokietija taip pat bendradarbiauja su Ukrainos kaimyne Lenkija, kur yra labai susirūpinusi dėl įvykių Kijeve, tačiau yra gerokai silpnesnė veikėja tarptautinėje arenoje negu Vokietija.

„Vokietijos užsienio politika dažnai būna gana slapi, tačiau Berlynas užėmė aiškia poziciją Ukrainos atžvilgiu“, – pastebėjo S.Meisteris.

Pasak jo, Vokietijos glaudesni kontaktai su Ukraina prasidėjo nuo pastangų užtikrinti, kad kalinama buvusi tos šalies premjerė Julija Tymošenko būtų paleista arba bent jau išleista gydytis užsienyje.

Klaidingai įvertinęs J.Tymošenko galimybes inicijuoti labai reikalingas reformas, taip pat jos palaikymą tarp eilinių ukrainiečių, Berlynas dabar siekia daugiau sužinoti apie du minėtus opozicijos lyderius, sako Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto tyrėja Susan Stewart.

„ES svarbu susidaryti aiškesnį vaizdą apie tuos žmones, nes mums ateityje gali tekti turėti su jais reikalų kaip su Ukrainos lyderiais“, – pažymėjo S.Stewart.

V.Klyčko jau yra gerai žinomas Vokietijoje, kurioje jis praleido didžiąją dalį savosios sunkiasvorio boksininko karjeros.

Ukraina yra svarbi tranzito šalis Europos Sąjungai tiekiamoms Rusijos dujoms, tačiau pagrindinis Vokietijos ir visos Bendrijos interesas – stabilumas ir reformos rytinėje kaimynėje, taip pat būtinybė išvengti diplomatinių nesutarimų su Maskva.

Praeitais metais sakydama kalbą parlamente A.Merkel, kuri yra užaugusi komunistinėje Rytų Vokietijoje, pažymėjo, jog „Šaltojo karo šešėliai vis dar egzistuoja, ir mūsų – neišskiriant Vokietijos – uždavinys yra prisidėti prie to, jog Šaltasis karas baigtųsi visiems, įskaitant mūsų rytinius partnerius.“

Viena iš iškeltų galimybių – didinti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) vaidmenį.

Šiai organizacijai, kurios būstinė įsikūrusi Vienoje, priklauso visos ES šalys, Rusija, JAV ir Ukraina. Ji prisidėjo prie derybų dėl Ukrainos opozicijos aktyvistų užimto Kijevo savivaldybės pastato perdavimo valdžiai mainais į 234 suimtų protestuotojų paleidimą.

„Manome, jog tai gali būti pavyzdys sprendžiant išliekančius didelius klausimus, tokius kaip konstitucinė reforma ir protingas valdžios padalijimas, kas galėtų užbaigti priešpriešą Kijeve ir kituose Ukrainos miestuose“, – sakė Vokietijos URM atstovas Martinas Schaeferis.

Pasak S.Stewart, esama pavojaus, kad stiprėjantis ESBO vaidmuo gali nustelbti trapias ES pastangas sukurti bendrą poziciją išorės politikoje.

Tačiau atsižvelgiant į akivaizdžius ES narių nuomonių skirtumus dėl Ukrainos, Vokietijai gali neturėti kitos išeities.

„Briuselyje daug daroma, tačiau nėra aiškaus kelio žemėlapio, – pabrėžė S.Stewart. – Matau atskirus žingsnius, tačiau ne bendrą aukštesnįjį planą.“

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

R. Karbauskis nusitaikė į draudimą išlaidauti: dėl to išvažiuoja dešimtys tūkstančių (43)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis krizės metu priimtus...

G. Landsbergis vienoje srityje jau aplenkė senelį (352)

Konservatorių lyderiui Gabrieliui Landsbergiui per metus pavyko nemenkai sustiprinti savo...

Odesoje atostogaujantys lietuviai kelia pavydą paprastiems miesto gyventojams (76)

Apsilankius Ukrainos atostogų rojumi vadinamoje Odesoje ne visiems patinka. Priklauso, kiek jūs...

B. Macron įvardijo, dėl ko kyla vienintelė problema su E. Macronu (10)

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono žmona Brigitte Macron sakė, kad imsis pirmosios...

Meilės kaina: A. Valentaitė neteko brangenybių už 140 tūkst. eurų atnaujinta 14.50 val. (369)

Viena garsiausių Lietuvos manekenių Asta Valentaitė prarado įvairių brangenybių už daugiau...

Žinomas telefonų gamintojas nesutinka su mokesčiu Lietuvoje: priskaičiavo 0,5 mln. eurų skolos (142)

Teisme vyksta ginčas tarp autoriams atstovaujančios asociacijos AGATA ir informacinių ir ryšių...

A. Navalnas: bedarbis V. Putino atstovo sūnus demonstruoja įspūdingus turtus (93)

Rusijos opozicijos politiko Aleksejaus Navalno Kovos su korupcija fondas ketvirtadienį publikavo...

Buto pirkimas – derybos ir realybę atitinkanti suma

Lietuvoje nuo seno priimta manyti, jog nuosavas būstas yra tarsi prigimtinė teisė ir būtinybė.

Hialurono rūgštis ar botulino toksinas: nauda ir pavojai (2)

Šiuolaikinėje visuomenėje grožis išties svarbus. O negirdėjusių apie hialurono rūgšties...

Lietuviai išrinko mėgstamiausią nacionalinį patiekalą (23)

Aplenkę šaltibarščius , kugelį ir kitus tradicinius lietuviškojo stalo patiekalus,...