Tokie laiškai daugiausia buvo išsiųsti Šiaurės ir Vakarų Afrikos šalių sostinėms bei Indijos subkontinentui, praneša Vokietijos dienraštis „Die Welt“.

Berlynas beviltiškai bando rasti sprendimą, kaip deportuoti šimtus tūkstančių migrantų, kurių prašymai dėl prieglobsčio buvo atmesti.

Pernai iš 200 tūkst. prieglobsčio prašytojų, kurių prašymai buvo atmesti, Vokietiją paliko tik 21 tūkst. Tai reiškia, kad Vokietijoje tebelieka 179 tūkst. vadinamų „toleruojamų“ asmenų.
Tačiau šis skaičius turėtų augti, kai pernai į Vokietiją atvyko dar šimtai tūkstančių imigrantų, kurių prašymai dar nėra išnagrinėti.

Dažniausia priežastis, kodėl Vokietija negali deportuoti šių asmenų, yra ta, kad net 70 proc. prieglobsčio prašytojų atvyksta į šalį be oficialių dokumentų, todėl vyriausybei itin sunku išsiaiškinti, iš kur jie yra kilę.

Berlynas netgi kaltinamas tuo, kad moka pinigus kitoms šalims už tai, kad jos pripažintų tokius žmones savo piliečiais – taip jie deportuojami į valstybes, su kuriomis neturi nieko bendra.
Tačiau net jei Vokietija žino, iš kur atvyko migrantai, jų sugrąžinimo į tėvynę problema tuo nesibaigia.

Tokios valstybės kaip Pakistanas, Alžyras ir Tunisas atsisako bendradarbiauti su Vokietijos pareigūnais, nors ir yra įpareigotos tarptautinės teisės.

Atgal išsiunčiama tik saujelė

Itin daug problemų kelia Pakistanas. 2014 metais į šią šalį buvo grąžinti tik du asmenys, nors Vokietija atmetė 580 pakistaniečių prašymų suteikti jiems prieglobstį 2013 metais buvo atmesti 533 prašymai, bet į Pakistaną buvo deportuoti tik trys žmonės.

Vietos valdžia dažnai nesivargina atsakyti į Vokietijos užklausas dėl migrantų tapatybės, nes tokiu atveju pareigūnams tenka leistis į tolimas keliones į atokius Pakistano regionus, rašo „Die Welt“.
Šiaurės Afrika yra kitas problematiškas regionas.

Vokietijos vidaus reikalų ministras Thomasas de Maiziere'as šios savaitės pabaigoje vyks į šį regioną ir pamėgins įtikinti vyriausybes priimti atgal daugiau migrantų.

Saksonijos, kur siunčiama dauguma migrantų iš Tuniso, pareigūnai nurodo, kad nors tunisiečiai sudaro vos 4 proc. visų migrantų, jie pripažįstami kaltais dėl ketvirtadalio visų migrantų įvykdomų nusikaltimų.

Tunisiečių prašymai dėl prieglobsčio beveik niekada nebūna patenkinami – sėkmė nusišypso tik 0,2 proc. tokių prašytojų. Nepaisant to, iš 678 tunisiečių, kuriems nebuvo leista pasilikti Vokietijoje, 2015 metais atgal į tėvynę buvo deportuoti tik 66 asmenys.

Tuo tarpu dauguma prieglobsčio prašytojų iš Maroko ir Alžyro iki šiol būdavo siunčiami į Šiaurės Reiną – Vestfaliją. Tiriant Naujųjų metų apiplėšimus ir seksualinio priekabiavimo atvejus paaiškėjo, kad dauguma įtariamųjų buvo atvykę iš šių dviejų valstybių.