Užsienio reikalų ministras Sigmaras Gabrielis pabrėžė ekonominio spaudimo Rusijai dėl jos vaidmens Ukrainos konflikte svarbą. Tačiau jis pabrėžė, kad Vokietija „jokiomis aplinkybėmis nesutiks su ekstrateritoriniu šių JAV sankcijų taikymu prieš Europos bendroves“.

„Sankcijų politika nėra nei tinkamas, nei adekvatus instrumentas nacionalinio eksporto ir vidaus energetikos sektoriaus interesams skatinti, – sakė jis interviu laikraščiui „Der Spiegel“. – Dabar prezidentui (Donaldui) Trumpui spręsti, kaip toliau elgtis“.

Europos valstybės jau kritikavo Vašingtoną dėl naujųjų sankcijų poveikio, tvirtindamas, kad sankcijos gali pakenkti Europos bendrovėms, susijusioms su naujos dujotiekio gijos tiesimu Baltijos jūros dugnu gamtinėms dujoms gabenti iš Rusijos į Vokietiją.

Jos nuogąstauja, kad JAV gali pasinaudoti tomis sankcijomis sumažinti rusiškų dujų tiekimą Europai ir pakeisti jį JAV energetinių išteklių eksportu.

ES net perspėjo nedelsdama atitinkamai atsakysianti Jungtinėms Valstijoms, jeigu šios skelbs sankcijas neatsižvelgusios į Europos interesus.

Praėjusią naktį JAV Senatas beveik vienbalsiai, 98 balsais „už“ ir dviem „prieš“, priėmė teisės aktą, numatantį naujas sankcijas Rusijai, Iranui ir Šiaurės Korėjai. Jas prezidentas D.Trumpas dar gali vetuoti, tačiau, kaip rašo laikraštis „The New York Times“, Baltiesiems Rūmams gali būti keblu tokį sprendimą pagrįsti.

„Patarėjai iš Baltųjų rūmų per privačius pokalbius pripažino, jog motyvuoti veto šiam teisės aktui būtų sudėtinga, atsižvelgiant į vykstančius tyrimus dėl D.Trumpo priešrinkiminės komandos galimų kontaktų su Rusija“, – rašo įtakingasis JAV laikraštis.