„Esama daug ženklų, kad Vokietija šįmet priims ne 800 tūkst. pabėgėlių, kaip prognozavo Vidaus reikalų ministerija, bet milijoną“, - rašė vicekancleris savo centro kairiosios Socialdemokratų partijos nariams.
Vokietijos galimybės pasiekė ribą, sako vicekancleris
Vokietijos vicekancleris Sigmaras Gabrielis pirmadienį pareiškė, kad dėl „Europos neveiklumo“ susidūrus su pabėgėlių krize jo šalies galimybės priimti prieglobsčio prašytojus pasiekė ribą.
Vicekancleris tai pareiškė prieš pirmadienio popietę numatytą Europos Sąjungos šalių vidaus reikalų ministrų susitikimą Briuselyje, kuriame bus tariamasi dėl 160 tūkst. pabėgėlių paskirstymo po 28 nares turinčią Bendriją.
„Dėl Europos neveiklumo per pabėgėlių krizę Vokietijos pajėgumai šiuo metu yra pasiekę ribą“, - sakė S.Gabrielis laikraščiui „Tagesspiegel“.
Problema yra „ne pabėgėlių skaičius, bet jų atvykimo sparta“, komplikavusi Vokietijos žemių ir miestų darbą, sakė vicekancleris šiam Berlyno dienraščiui.
S.Gabrielis, taip pat einantis ekonomikos ministro pareigas, paragino Europą apsvarstyti, kaip ji galėtų „skubiai efektyviu būdu padėti tų pabėgėlių kilmės šalims“.
Jis sakė, kad Vokietija ir Europa galėtų nedelsiant skirti 1,5 mlrd. eurų pagalbą didžiausioms pabėgėlių stovykloms, tokioms, kokios veikia Libane ir Jordanijoje, taip pat mokykloms, maistui ir būstams.
Prognozuojama, kad per šiuos metus į Vokietiją atvyks 800 tūkst. prieglobsčio prašytojų - keturiskart daugiau nei prieš metus ir nepalyginti daugiau nei į bet kurią kitą Europos šalį.
Sekmadienį Berlynas pripažino, kad nebesusitvarko su pabėgėlių antplūdžiu, ir atnaujino pasų patikrą pasienio punktuose, faktiškai išsižadėdamas ankstesnio sprendimo atverti šalies sienas pabėgėliams iš Sirijos.
Sienų kontrolė išliks „kelias savaites“
Vokietija tęs savo sienų kontrolę, siekdama bent „kelioms savaitėms“ pažaboti rekordinį į šalį plūstančių migrantų srautą, pirmadienį pareiškė pietinės Bavarijos žemės vidaus reikalų ministras.
Į šalį plūstant sunkiai suvaldomam dešimčių tūkstančių atvykėlių srautui sekmadienį Berlynas atnaujino dokumentų patikrą asmenims, keliaujantiems per Šengeno zoną, taip iš esmės pakeisdamas savo atvirų durų politiką sirams.
„Tai neturi prasmės, o leisti tokį chaosą būtų nenaudinga ne tik pabėgėliams, bet ir Vokietijos saugumui“, – kalbėjo Bavarijos vidaus reikalų ministras Joachimas Herrmannas.
Ministras taip pat sakė, kad džiaugiasi, jog jo siūlymas atnaujinti sienų kontrolę greitai sulaukė teigiamo atsako, ir pridūrė, jog tai turėtų trukti „mažiausiai kelias savaites“.
„Mums reikia didesnės kontrolės, nes pastarosiomis dienomis pastebėjome, jog daugelis esančiųjų kelyje (į Vokietiją) nėra tikri pabėgėliai“, – sakė jis visuomeniniam transliuotojui „Bayerischer Rundfunk“.
J.Herrmannas taip pat priminė, jog Šengeno sutartyje taip pat yra numatyta „pareiga dar griežčiau kontroliuoti (Europos Sąjungos) išorės sienas“.
„Tačiau to kurį laiką nebuvo daroma kai kuriose šalyse, tokiose kaip Italija ir Graikija, ir mes negalime to pateisinti“, – sakė ministras.
Berlynas: Vokietija neužveria durų prieglobsčio ieškantiems pabėgėliams
Vokietija neužveria savo durų migrantams, nors šalis atnaujino sienų kontrolę, pirmadienį pareiškė kanclerės Angelos Merkel atstovas, pridūręs, kad šios drastiškos priemonės prireikė siekiant suvaldyti chaotišką prieglobsčio ieškotojų antplūdį.
„Laikinos sienos kontrolės priemonės nėra tas pats kaip sienų uždarymas – tai visiškai skirtingi dalykai. Pabėgėliai toliau vyks į Vokietiją, ir tikimės, kad tai vyks tvarkingiau“, – sakė atstovas Steffenas Seibertas.
Jis pridūrė, kad tos priemonės buvo būtinos dėl saugumo priežasčių, nes tarnybos turi gauti informacijos apie „kiekvieną atvykstantį žmogų ir jo arba jos biografiją“.
Austrija siunčia armiją padėti valdyti migrantų antplūdžio
Apie 2,2 tūkst. Austrijos ginkluotųjų pajėgų narių bus pasiųsti padėti suvaldyti migrantų antplūdį, kai šalies sienas kerta tūkstančiai atvykėlių, pirmadienį pranešė vyriausybė.
„Policijai ir Austrijos vidaus reikalų ministerijai reikia pagalbos – joms reikia Austrijos armijos pagalbos“, – kancleris Werneris Faymannas sakė kitą dieną po to, kai Vokietija atnaujino sienų kontrolę, todėl tūkstančiai žmonių faktiškai įstrigo Austrijoje.
Atnaujins sienų kontrolę
Austrijos vidaus reikalų ministrė Johanna Mikl-Leitner pareiškė, kad Austrija seks Vokietijos pavyzdžiu ir laikinai imsis pasienio kontrolės.
„Taip, mes elgsimės taip, kaip elgiasi Vokietija, o tai reiškia laikiną pasienio kontrolę Šengeno sutarties rėmuose, imsimės šio laikino pasienio kontroliavimo“, – žurnalistams Briuselyje sakė ji.
Iš Lenkijos – griežtas pareiškimas
Lenkijos ministrė pirmininkė Ewa Kopacz pareiškė, kad Lenkija pasirengusi taikyti bendrų su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis narėmis turimų sienų kontrolę, jei šios šalies pasienio saugumui kiltų pavojus.
Kaip praneša naujienų agentūra „Reuters“, E. Kopacz taip pat pranešė Europos Komisijos (EK) pirmininkui Jeanui-Claude’ui Junckeriui, kad Lenkija nesutiks su automatiškai nustatomomis priimamų imigrantų kvotomis, ir patikino, kad Varšuva pasisako už išorinių ES sienų kontrolės stiprinimą.
„Kai tik gausiu bet kokį pranešimą apie pasienio saugumui kilusį pavojų, Lenkija imsis savo sienų kontrolės“, – patikino E. Kopacz.
„Įsileisime tik tiek pabėgėlių, kiek galime sau leisti, nė vienu daugiau ar mažiau“, – pridūrė ji.
Slovakija stiprina sienos kontrolę dėl migrantų krizės, pranešė Vidaus reikalų ministerija
Slovakija stiprina sienų kontrolę Austrijos ir Vengrijos pasienyje, pirmadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija, praėjus dienai nuo panašaus Čekijos sprendimo – kaimynė dokumentų patikrinimą pasienyje su Austrija pradėjo sekmadienį.
„Po Vokietijos pranešimo, kad ji laikinai įveda sienų kontrolę prie sienos su Austrija, Slovakija pradeda sienų kontrolę Vengrijos ir Austrijos pasienio perėjose“, – sakė Slovakijos vidaus reikalų ministerijos atstovė Michaela Paulenova pareiškime.
„Dėl kritinės padėties ir migrantų srauto Slovakijos policija sustiprino savo pajėgas pasienyje, papildydama jas 220 pareigūnų“, – nurodoma pareiškime, kuriame priduriama, jog kontrolė taip pat stiprinama „žaliajame pasienyje (miškuose ir kaimo vietovėse), pasirinktose vietose“.
Čekija sugriežtins sienos su Austrija kontrolę
Čekija sekmadienį pareiškė sugriežtinsianti sienos su Austrija kontrolę dėl pabėgėlių krizės, atlikdama analogišką žingsnį kaip jos vakarinė kaimynė Vokietija.
„Čekija griežtina priemones prie savo sienos su Austrija. Dėl tolesnių žingsnių bus sprendžiama pagal pabėgėlių, traukiančių į Čekiją, skaičių“, – vidaus reikalų ministras Milanas Chovanecas sakė visuomeninei televizijai.
Vokietijos sprendimas atkurti kontrolę prie sienos su Austrija reiškia, kad Čekija „dabar yra vienintelis aplinkinis kelias“ pabėgėliams, pridūrė jis.
„Visomis išgalėmis stengiamės pasiųsti aiškų signalą, kad laikysimės Europos įstatymų prie mūsų sienų ... ir padidinsime mūsų žmonių pasienyje veiksmingumą, kad galėtume grąžinti migrantus į kaimyninę šalį“, – pridūrė M.Chovanecas.
Čekijos premjeras Bohuslavas Sobotka savo pranešime nurodė, kad Vokietijos sprendimas „galėjo būti numatytas ... kaip reakcija į įtampą Šengeno zonoje dėl migrantų krizės“.
„Mėgindama suvaldyti migrantų krizę ES neįstengė griežtai laikytis savo pačių taisyklių ir veiksmingai apsaugoti Šengeno zonos išorines sienas, – nurodė B.Sobotka. – Taigi dabar reikia imtis operatyvinių priemonių padidinti atskirų šalių saugumui ir sureguliuoti pabėgėlių patekimą.“
Pasak jo, Europos Sąjunga turėtų veiksmingiau reguliuoti migrantų patekimą per jos išorines dienas ir „užtikrinti orias sąlygas prieglobsčio ieškotojams bei atskirti pabėgėlius nuo ekonominių migrantų“.
Čekija tapo tranzito šalimi daugeliui migrantų, keliaujančių į turtingesnes ES valstybes, tokias kaip kaimyninė Vokietija. Čekijoje užregistruojamos tik dešimtys prašymų suteikti prieglobstį, nors per šalį jų keliauja šimtai.
Čekija kartu su Vengrija, Lenkija ir Slovakija griežtai priešinosi pabėgėlių perskirstymui pagal privalomų kvotų sistemą, pasiūlytą Europos Komisijos ir aktyviai palaikomą Bendrijoje didelę įtaką turinčios Vokietijos.
B.Sobotka anksčiau sekmadienį sakė, kad kvotų sistema „neveiks“, nes migrantai toliau plūs į Vokietiją arba Švediją, užuot pasilikę neturtingesnėse Europos šalyse.
ES ministrai rengia nepaprastąjį pasitarimą
Europos Sąjungos ministrai pirmadienį surengs nepaprastąjį pasitarimą dėl planų paskirstyti pabėgėlius Bendrijos šalyse, kai Vokietija atnaujino sienų kontrolę, pripažindama, kad nebesusitvarko su migrantų antplūdžiu.
Sekmadienį priimtas dramatiškas sprendimas atnaujinti tikrinimą sienų perėjose žymėjo staigų posūkį po ankstesnio Vokietijos kanclerės Angelos Merkel sprendimo atverti šalies sienas pabėgėliams iš Sirijos.
„Šios dienos Vokietijos sprendimas reikalauja skubiai susitarti dėl priemonių, kurias pasiūlė Europos Komisija siekiant suvaldyti migrantų krizę“, – sekmadienį nurodė Europos Komisija.
Planas perskirstyti 160 tūkst. pabėgėlių per ateinančius dvejus metus turėtų sumažinti spaudimą „fronto“ šalims, tokioms kaip Italija, Graikija ir Vengrija, bet jam griežtai priešinasi kai kurios ES narės, tarp jų Čekija, Slovakija ir Rumunija.
Ministrai susirinks patvirtinti anksčiau pasiūlyto pirminio plano dėl 40 tūkst., pabėgėlių perskirstymo, tačiau tas planas buvo parengtas gegužę, o kai kurios šalys vis dar neketina prisiimti visos naštos iki šių metų pabaigos.
Vengrija, statanti aukštą metalinę tvorą palei savo sieną su Serbija, paskelbė nuo šios savaitės pradėsianti suiminėti neteisėtus migrantus. Budapeštas taip pat nori, kad ES išorinės sienos būtų daug griežčiau kontroliuojamos.
Tuo tarpu Čekijos premjeras Bohuslavas Sobotka pareiškė, kad jo šalis niekada nesutiks su privalomomis kvotomis, sakydamas, kad ta sistema „neveiks“. Slovakija irgi tvirtino mėginsianti blokuoti tokias privalomas priemones.
Vokietijos sprendimas atnaujinti tikrinimą pasienyje grasina sugriauti Šengeno zoną, prie kurios vidinių sienų keliautojų pasų kontrolė paprastai nevykdoma.
„Šiomis priemonėmis siekiama apriboti dabartinį srautą į Vokietiją ir grąžinti tvarkingas procedūras dėl to, kaip žmonės patenka į šalį“, – sekmadienį sakė Vokietijos vidaus reikalų ministras Thomas de Maiziere'as ir pridūrė, jog tai būtina ir dėl saugumo sumetimų.
Th.de Maiziere'as taip pat pažymėjo, kad Vokietija ilgiau nebeleis pabėgėliams pasirinkti, kokia ES šalis juos priims, šiuo sprendimu iš esmės atšaukdama priemonę, kuri suteikė galimybę atvykti į šalį rekordiniam migrantų skaičiui.
Prieglobsčio prašytojai turi suprasti, kad „jie negali pasirinkti šalies, kurioje jie prašo apsaugos“, sakė jis žurnalistams, kai Vokietija laikinai sustabdė susisiekimą traukiniais su Austrija.
Vokietijos veiksmus pasveikino griežto kurso pabėgėlių atžvilgiu besilaikantis Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas.
„Mes puikiai suprantame Vokietijos sprendimą ir norime išreikšti savo solidarumą su juo“, – sakė premjeras Vokietijos laikraščiui „Bild“ ir nurodė, kad sprendimas laikinai įvesti sienos kontrolę yra būtinas saugant Vokietijos ir Europos vertybes.
V.Orbanas pridūrė, jog tai turi būti tik pirmas žingsnis, nes taip pat reikia kaip įmanoma greičiau apsaugoti ir Graikijos sienas.
Vengriją jau pasiekę migrantai sekmadienį sakė nenutuokiantys, ar jiems bus leista patekti į Vokietiją, kur trokšta atsidurti daugelis atvykėlių.
„Nenoriu pasilikti Vengrijoje“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas jaunas siras, vardu Yusufas, esantis pabėgėlių tranzito stovykloje pasienio mieste Reskėje.
„Manome, kad Vokietija yra vienintelė šalis, kuri su mumis elgtųsi kaip su žmonėmis“, – aiškino 27 metų Hatemas Ali Ahajas, kuris sakė AFP 22 dienas ėjęs per Europą kartu su 16-mečiu broliu ir jųdviejų pusbroliu.
Tuo tarpu prie Graikijos krantų įvyko dar viena tragedija, kai 34 migrantai, tarp jų keturi kūdikiai ir 11 vaikų, nuskendo dėl smarkaus vėjo apvirtus perpildytai medinei valčiai.
Šengeno galas?
Pagal ES taisykles atvykėliai turi prašytis prieglobsčio pirmojoje ES šalyje, kurią jie pasiekia, bet Vokietija paskelbė netaikysianti šios taisyklės pabėgėliams iš Sirijos.
Nors Vokietijos regionų valdžia buvo giriama už demonstruojamą svetingumą, staigus migrantų antplūdis pasirodė esantis nepakeliamas.
A.Merkel, kurios šalis prognozuoja šiemet priimsianti 800 tūkst. prieglobsčio ieškotojų, praeitą mėnesį perspėjo, kad 26 nares turinčiai Šengeno zonai iškils pavojus, jeigu ES nesugebės bendradarbiauti, spręsdama pabėgėlių krizę.
„Jeigu nepasieksime sąžiningo perskirstymo, tuomet dėl Šengeno iškils klausimas, o mes to nenorime“, – sakė kanclerė.
Tarptautinė migracijos organizacija penktadienį nurodė, kad šiemet Viduržemio jūrą perplaukė jau daugiau negu 430 tūkst. žmonių, o bent 2 748 žuvo arba dingo pakeliui.
Tuo tarpu 57 nares turinti Islamo bendradarbiavimo organizacija sekmadienį paragino Jungtines Tautas apsvarstyti galimybę pasiųsti į Siriją taikdarių pajėgas, siekiant sumažinti Europą mėginančių pasiekti žmonių srautą.