Liepos mėnesį per vieną savaitę žuvo 10 žmonių ir dešimtys buvo sužeisti per atskirus išpuolius, kuriuose buvo panaudotas šautuvas, bomba, kirvis ir mačetė. Trys išpuoliai įvykdyti Bavarijos, vienas – Badeno-Viurtembergo žemėje. Pasak pareigūnų, liepos mėnesio išpuoliai nėra susiję tarpusavyje, bet jie sustiprino nerimą dėl didėjančio nesaugumo šalyje.
Liepą mirtini išpuoliai įvykdyti ir Prancūzijoje: Nicoje sunkvežimis užmušė 80 žmonių, o Normandijoje du džihadininkai įsiveržė į bažnyčią ir perpjovė gerklę kunigui.
Ar tai buvo teroristiniai išpuoliai?
Pasak Vokietijos policijos, išpuolis kalėdinėje mugėje Breitscheidplatzo aikštėje tiriamas kaip „galima teroristinė ataka“. Užpuoliko vardo ir tautybės vadovybė kol kas dar nepatvirtino. Atsakomybę už išpuolį Viurcburge prisiėmė vadinamoji „Islamo Respublika“ (ISIS), o Ansbacho savižudžio sprogdintojo telefone buvo rasti vaizdo įrašai, kuriuose jis užfiksuotas prisiekiantis ištikimybę ISIS, pareiškė Bavarijos vidaus reikalų ministras. Užpuolikas turėjo bombą su metalo nuolaužomis, jis mėgino patekti į muzikos festivalį, kuriame buvo daugiau nei 2 tūkst. žmonių.
Tačiau Miuncheno žudynių atveju policija atmetė politinius motyvus.
Užpuoliką Davidą Ali Sonboly įkvėpė kitos masinės šaudynės be jokios politinės potekstės, pavyzdžiui, žudynės mokykloje, kurias 2009 m. Badene-Viurtemberge įvykdė 17-etis Timas Kretschmeris.
D. A. Sonboly išpuolį įvykdė per penktąsias Anderso Behringo Breiviko Norvegijoje įvykdytos 77 žmonių žmogžudystės metines.
Tyrėjai iš Roitlingeno pareiškė, kad siras užpuolikas su mačete pažinojo savo auką ir jo išpuolis greičiausiai buvo susijęs su jų tarpusavio santykiais.
Ar yra sąsajų?
Kol kas per anksti teigti, kad Berlyno išpuolis susijęs su kitais išpuoliais.
Vokietijos vyriausybės atstovė Ulrike Demmer pasakė, kad liepos mėnesį įvykdyti išpuoliai nėra susiję ir tarp jų neįžvelgiama jokio dėsningumo.
Ar kalta psichinė liga?
D. A. Sonboly ligos istorijoje yra įrašų apie psichinę ligą. 2015 m. jis yra gulėjęs psichiatrinėje ligoninėje: jam buvo depresija, jis bijojo kontakto su žmonėmis, pranešė Miuncheno prokuratūra.
Savižudis teroristas iš Ansbacho taip pat yra gulėjęs psichiatrinėje ligoninėje ir du kartus bandė nusižudyti, praneša pareigūnai.
Roitlingeno užpuolikas taip pat demonstravo psichinio sutrikimo požymius. Jis policijai jau buvo žinomas dėl užpuolimo, vagystės ir nusikaltimų, susijusių su narkotikais, pranešė policija.
Ar išpuoliai susiję su pabėgėliais?
Šaltiniai saugumo struktūrose, kuriuos pacitavo naujienų agentūra DPA, pranešė, kad Berlyno užpuolikas yra afganų arba pakistaniečių kilmės prieglobsčio prašytojas.
Didelis pabėgėlių antplūdis į Vokietiją jau dabar vertinamas prieštaringai, o tas faktas, kad trys iš liepos mėnesį įvykdytų išpuolių kaltininkų yra pabėgėliai, dar labiau įkaitino polemiką.
Prieš emigrantus pasisakanti „AfD“ partija jau apkaltino kanclerę Angelą Merkel dėl išpuolio Berlyne, susiejusi incidentą su jos pernai metais priimtu sprendimu įsileisti į Vokietiją daugiau nei vieną milijoną migrantų.
Taip pat neseniai vyko daug diskusijų apie afganų jaunuolį, kuris buvo suimtas dėl to, kad spalio mėnesį išžagino ir nužudė vokietę studentę.
Tačiau Vokietijos vyriausybė ragina šalies gyventojus nepaversti migrantų atpirkimo ožiais.
Anksčiau vadovybė pareiškė, kad terorizmo rizika tarp pabėgėlių nėra didesnė nei tokia pati rizika tarp visų gyventojų.
„Dauguma teroristų, įvykdžiusių išpuolius Europoje per pastaruosius kelis mėnesius, nebuvo pabėgėliai“, – pareiškė Ulrike Demmer.
Ar Vokietijai gresia daugiau išpuolių?
Yra žinoma, kad sugrįžę džihadininkai pranešė tyrėjams, kad vadinamoji „Islamo valstybė“ siekia užverbuoti žmonių Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje, kad galėtų vykdyti išpuolius šiose šalyse.
„Jų tinklas šiose šalyse nėra toks artimas kriminaliniam tinklui ar toks stiprus kaip prancūzakalbėse šalyse, tokiose kaip Prancūzija ir Belgija“, – pasakė Raffaello Pantucci iš Karališkojo jungtinių paslaugų instituto (angl. Royal United Services Institute – RUSI).
„Dauguma Vokietijos musulmonų yra turkų kilmės, ir nors tarp džihadininkų yra ir turkų, tai labiau arabų istorija, giliau įsišaknijusi Prancūzijoje ir Belgijoje.“
Prieš Berlyno ataką buvo pranešta, kad lapkričio mėnesį 12 metų irakiečių kilmės vokietis paauglys bandė susprogdinti kalėdinę mugę Liudvigshafene. Berniukas buvo suimtas gruodį, ir Vokietijos žiniasklaidoje pasirodė nuogąstavimų, kad jį užverbavo ISIS.
Ar Vokietijos pareigūnai buvo pasiruošę?
Po Berlyno žudynių parlamento narys Roderichas Kiesewetteris iš kanclerės Angelos Merkel valdančiosios partijos pareiškė, kad vyriausybė ėmėsi priemonių sumažinti terorizmo riziką šalyje.
Prancūzų žvalgybos tarnybų apžvalgoje išsiaiškinta, kad šią vasarą Prancūzijoje įvykdytiems išpuoliams buvo galima užkirsti kelią, jei įvairios pajėgos ir agentūros būtų komunikavusios tarpusavyje.
Po liepos mėnesio išpuolių R. Pantucci išreiškė susirūpinimą dėl per didelės biurokratijos Vokietijoje – šioje šalyje kiekvienas regionas turi atskiras policijos ir žvalgybos agentūras, taip pat atskiras federalines agentūras. Pasak jo, jei žvalgybos duomenimis ir toliau nebus dalijamasi, gali lengviau prasprūsti įvairūs sąmokslai.
Užkirsti kelią galimiems išpuoliams gali sutrukdyti ir tai, kad Vokietijos įstatymai draudžia agentūroms slapta klausytis piliečių pokalbių, nors jų kolegos Jungtinėje Karalystėje ir JAV tai daro reguliariai, pareiškė R. Pantucci.
Vokietijos vyriausybė šiuo metu bando išplėsti žvalgybos tarnybos „Bundesnachrichtendienst“ įgaliojimus rinkti duomenis, bet siūlomas naujasis įstatymas kol kas dar nebuvo priimtas.