Vokietijoje, kuri norėtų nustumti Didžiąją Britaniją iš Europos biotechonologijų lyderės pozicijos, draudžiama eksperimentuoti su žmogaus embrionais. Mokslininkai raginami sutelkti dėmesį į kitokius žmogaus ląstelių tyrimus, atliekamus pagal mažiau ginčijamas technologijas.

Britų parlamento balsavimo šiuo klausimu išvakarėse Vokietijos savaitraštyje "Die Woche" pasirodė kanclerio Gerhardo Šrioderio (Gerhard Schroeder) straipsnis, kuriame tvirtinama, jog nereikia laikytis "ideologinių tabu", bet žmogaus embrionų tyrimai tikrai nepateisinami.

Vokietijos parlamento etikos komiteto pirmininko pavaduotojas Hubertas Hiupė (Hubert Hueppe) pareiškė, kad Didžiojoje Britanijoje antradienį priimtas pataisytas įstatymas, leidžiantis iš kamieninių žmogaus embriono ląstelių gaminti medžiagas naujoviškam ligų gydymui, pažeidžia Europos mastu sutartą esminių - žmogaus teisių sampratą.

"Veisti žmogišką būtybę, žudyti, išmėsinėti, apvaisinti kažkuo - tai juk kanibalizmas", - kalbėjo H.Hiupė (Hubert Hueppe) per Vokietijos radiją.

"Europos Sąjunga turėtų imtis sankcijų prieš Didžiąją Britaniją. Jei tokios priežasties įsikišimui nepakanka, tai kalbėti apie kokias nors bendras Europos vertybes iš viso beprasmiška", - tvirtino H.Hiupė (Hubert Hueppe), beje opozicinės konservatorių partijos narys.

Atmetęs argumentus, kad embrionų tyrimai padės rasti būdus dabar nepagydomoms ligoms gydyti, H.Hiupė (Hubert Hueppe) kaltina britų premjerą Tonį Blerą (Tony Blair), kad šiam labiau rūpi verslo šioje srityje galimybės.

Nesutinkantys su embriono tyrimais net ankstyvojoje blastocistos stadijoje laiko tai morališkai nepriimtinu dalyku, nes tokie tyrimai ves prie žmonių klonavimo.

Vokietijos vyriausybė neseniai surengė plačią ekspertų apklausą dėl 10 metų senumo genų inžineriją reguliuojančių įstatymų tobulinimo. Vis labiau kalbama apie būtinybę sušvelninti juose esančius draudžiančiuosius teiginius, tačiau Vokietijoje genų tyrimai laikomi tabu nuo nacių laikotarpio, kai buvo siekiama sukurti "grynąją rasę", žudyti atsilikusius ir tuos, kurių genai laikomi beverčiais.

Briuselyje Europos mokslo reikalų komisaras Filipas Buskinas (Philippe Busquin) palankiai vertino tą faktą, kad ši genetinė technologija taip plačiai svarstoma. Anot jo, būtina pasverti jos potencialius privalumus ir etines problemas.

"Gyvybės mokslų pažangos ir kylančių etikos problemų, atsakomybės dėl tyrimų rezultatų srityse reikia dialogo tarp Europos mokslo ir visuomenės", - sakė jis.