Tačiau tam saugų būtina išlaikyti sienos su Turkija perėjimo punktą.

Sirai nuo Kobanę supančių kalvų žvelgia pasienio su Turkija link – tai vienintelė likusi arterija, per kurią į „Islamo valstybės“ jau daugiau nei mėnesį atakuojamą miestą dar patenka ginklai ir gynėjai – Irako kurdai, pešmergos kovotojai, turintys daryti lankstą per Turkiją, kad pralaužtų Islamo valstybės gretas ir sustiprintų sirų kurdų grupuotę, ginančią miestą.

Kitapus sienos, Zahvano kaime Turkijos teritorijoje, iki šiol gyvendavo vos 8 vargingos kurdų šeimos, tačiau sirų kurdams bėgant nuo pavojaus Kobanėje Zahvanas išaugo daugiau nei dvigubai. Ir taip beveik kiekvienoje gyvenvietėje Turkijos pusėje. Turkija, šiaip ar taip, turėjo priglausti 200 tūkst. pabėgėlių iš Kobanės, kurią ir toliau supa dūmai ir dulkės, amerikiečiams bombarduojant miesto prieigas, kuriose tūno Islamo valstybė.

Kurdai viena tauta abipus sienos, tad tarpusavio pagalba ir užuojauta – didžiulė. Turkijos kurdai rūpinasi tautiečiais iš Sirijos kaip savais.

„Masaros kaimo vyresnysis, telaimina jį Dievas, jau dvi savaites be jokio atlygio savo automobiliu atveža mums maisto ir nuolat padeda – perleido gyventi savo namą, nemokame už elektrą ir dujas ar vandenį. Jie padeda viskuo, kuo gali“, – pasakoja kurdas pabėgėlis iš Sirijos Muhammadas Rammo.

Tačiau kelio atgal Sirijos kurdams kol kas nėra. Turkų tankai stiprina pasienį, bandydami išvengti didžiausio blogo Turkijos sapno – „Islamo valstybės“ prasiveržimo į jos teritoriją.

Fundamentalistams pavyko perimti dalį amunicijos, kuri buvo Jungtinių Valstijų iš lėktuvų nuleista kurdams, tad, nors ir patirdama didžiulių nuostolių, „Islamo Valstybė“ nuo Kobanės nesitraukia, o Vakarai nežino kitų būdų ją išstumti kaip tik kliautis kurdų pajėgų patyrimu, keliančiu nerimo Turkijai, metų metus bandžiusiai užkirsti kelią kurdų stiprėjimui ir ginklavimuisi savo šalies pietuose.