Trečdalis į Italiją ar Graikiją jūra pabėgusių vyrų, moterų ir vaikų yra iš Sirijos, kurios piliečiams beveik visame pasaulyje suteikiamas pabėgėlio statusas arba kita apsauga.

Antroji ir trečioji šalys pagal pabėgėlių skaičių yra Afganistanas ir Eritrėja, kurių piliečiams taip pat dažniausiai suteikiamas pabėgėlio statusas. 

Europai ieškant geriausio stiprėjančios Viduržemio jūros krizės sprendimo būdo, turime pripažinti, kad didžioji dalis į Europą jūra atvykstančių žmonių yra pabėgėliai, kuriems reikalinga apsauga nuo karo ir persekiojimo“, – sako Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių komisaras António Guterresas. 

Iš Graikijos, Italijos, Maltos ir Ispanijos gauti duomenys rodo, kad migrantų ir pabėgėlių, persikėlusių per Viduržemio jūrą sausio–birželio mėnesiais, skaičius (137 tūkst.), palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2014 m. (75 tūkst.), išaugo 83 proc.

Iš patirties žinoma, kad pabėgėlių srautas labai padidėja antroje metų pusėje, ypač vasaros mėnesiais, todėl tikėtina, kad skaičiai augs. Pavyzdžiui, 2014 m. antrąjį pusmetį pabėgėlių buvo beveik dvigubai daugiau nei pirmąjį.

Žuvusiųjų jūroje skaičius 2015 m. balandį buvo rekordinis, o paskui gegužę ir birželį gerokai sumažėjo. Nuo sausio iki kovo nuskendo arba dingo be žinios 479 migrantai, o per tą patį laikotarpį 2014 m. – 15.

Balandį padėtis buvo kritinė, nes viena paskui kitą įvykusios laivų katastrofos nusinešė iki tol didžiausią skaičių gyvybių – per vieną mėnesį nuskendo arba be žinios dingo 1 308 migrantai ir pabėgėliai.

2014 m. balandį aukų buvo 42. Gegužę Viduržemio jūroje nuskendusių ar be žinios dingusių migrantų ir pabėgėlių skaičius siekė iki 68 – tai šiek tiek daugiau nei ketvirtadalis 2014 m. aukų (226). Mažėjimo tendencija išliko ir birželio mėnesį – nuskendo arba be žinios dingo 12 migrantų ir pabėgėlių, palyginti su 305 2014 m.

„Aukų skaičiaus mažėjimas per pastaruosius du mėnesius teikia vilčių. Tai ženklas, kad pritaikius tinkamą politiką ir operatyviai reaguojant galima išgelbėti daugiau gyvybių Viduržemio jūroje, – pažymi A. Gutieresas. – Tačiau privalome likti budrūs. Tūkstančiams pabėgėlių ir migrantų mėginant įveikti Viduržemio jūrą kiekvieną savaitę, rizika nuskęsti išlieka labai didelė.“

Ataskaitos duomenys rodo, kad rytinis kelias Viduržemio jūra (iš Turkijos į Graikiją) pabėgėlių ir migrantų skaičiumi aplenkė vidurinįjį (iš Šiaurės Afrikos į Italiją). 

Didžioji dalis į Graikiją plūstančių pabėgėlių ir migrantų yra iš Sirijos. Dauguma pirmiausia bėga į kaimynines šalis, pavyzdžiui, Turkiją ir Libaną. Tačiau dėl nuolat augančio spaudimo ir per mažos tarptautinės pagalbos daugelio pabėgėlius priėmusių šalių ekonomika ir infrastruktūra silpsta, pabėgėliams vis sunkiau rasti darbą, pastogę, gauti tinkamas sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugas. Be to, humanitarinė pagalba nėra pakankamai finansuojama, todėl pabėgėliams nebelieka kito pasirinkimo kaip keliauti į kitą šalį.

Ribota Graikijos infrastruktūra pritaikyta mažiau nei 2 tūkst. pabėgėlių, taigi kitiems sąlygos yra netinkamos. Nemažai pabėgėlių ir migrantų tęsia kelionę per buvusiąją Jugoslavijos Respubliką – Makedoniją ir Serbiją – į Vengriją ir kitas šalis.

Dabar kasdien daugiau nei 1 tūkst. žmonių iš Graikijos kerta buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos sieną, nors prieš savaitę šis skaičius siekė vos 200.

Dažnai gaunama pranešimų apie žmonių kontrabandininkų ir nusikaltėlių tinklų vykdomą smurtą, pabėgėlių ir migrantų išnaudojimą bei nuolat griežtinamą sienų kontrolę.

„Europa turi aiškų įsipareigojimą padėti žmonėms, ieškantiems prieglobsčio nuo karo ir persekiojimo, – teigia A. Gutieresas. – Jo nesilaikymas kelia grėsmę humanitarinės sistemos, kurią Europa taip sunkiai kūrė, pamatams. Europos šalys privalo prisidėti prie šios krizės sprendimo tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu.“

„Dažnai migrantais yra vadinami tie, kurie rizikuodami savo gyvybėmis siekia Europos jūros keliu, bet svarbu žinoti, kad Viduržemio jūros krizė 2015 metais, pirmiausia yra pabėgėlių krizė.Tai atskleidžiama šiandien JT Pabėgėlių agentūros paskelbtoje ataskaitoje“, – sako Renata Kuleš, atstovaujanti UNHCR Lietuvoje.