Generalinės prokurorės, kuri ištisus mėnesius kritikavo prezidentą ir ginčijosi su juo dėl Konstitucinės asamblėjos legitimumo, biurą šeštadienį apsupo dešimtys karių ir neleido jai ten patekti.

L.Ortega nepripažino savo atleidimo ir šalies ombudsmeno Tareko Williamo Saabo paskyrimo į generalinio prokuroro postą.

„Aš nepasiduodu, Venesuela nepasiduoda ir nepasiduos barbariškumui, neteisėtumui, badui, tamsai ir mirčiai“, – pareiškė ji.

JAV valstybės departamento atstovė Heather Nauert socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad „Jungtinės Valstijos smerkia neteisėtą (L.Ortegos) pašalinimą“. Jos teigimu, šiuo sprendimu siekiama sustiprinti „N.Maduro režimo autoritarinę diktatūrą“.

Pirmąjį Konstitucinės asamblėjos sprendimą pasmerkė ir Kolumbija, Čilė, Gvatemala, Meksika, Panama bei Peru.

Be kita ko, asamblėja nurodė, kad L.Ortegai gresia teismas dėl „pažeidimų“ jai vadovaujant generalinei prokuratūrai, ir kad jai draudžiama palikti šalį.

„Tai nėra asmeninis ar politinis linčiavimas; tiesiog vykdomas įstatymas“, – pareiškė Konstitucinės asamblėjos narys Diosdado Cabello.

Laukta, kad anksčiau ar vėliau L.Ortega bus atleista, tačiau vienbalsiai ir skubiai priimtas sprendimas sukėlė Venesueloje nerimą.
Opozicija žada ir toliau rengti gatvės protestus prieš naująją asamblėją.

Tačiau pastarąją savaitę protestų sumažėjo, nes asamblėja pažadėjo persekioti asmenis, kurstančius gatvės demonstracijas.

Pastaruosius keturis mėnesius Venesuelą krečiantys politiniai neramumai nusinešė jau daugiau kaip 125 žmonių gyvybes.

Tuoj po sekmadienio rinkimų JAV paskelbė N.Maduro sankcijas, balsavimą pasmerkė tarptautinė bendruomenė.

Pietų Amerikos ekonominis blokas MERCOSUR šeštadienį Brazilijoje surengė posėdį ir nusprendė, kad Venesuelos narystė turėtų būti laikinai sustabdyta dėl „demokratijos pažeidimų“.

Amerikos Valstybių organizacijos vadovo biuras šiam sprendimui pritarė.

„Regiono šalys... privalo ir toliau sakyti Venesuelos režimui, kad Amerikose nėra vietos tironų diktatūroms“, – sakoma pranešime.
N.Maduro savo ruožtu interviu vienai Argentinos radijo stočiai pareiškė: „Venesuela nebus pašalinta iš MERCOSUR – niekada!“

Jis apkaltino Argentinos prezidentą Mauricio Macri bandymu paskelbti Venesuelai „blokadą“, o JAV lyderį Donaldą Trumpą – siekiu pagrobti didžiules šalies naftos atsargas.

D.Trumpo nacionalinio saugumo patarėjas H.R.McMasteris anksčiau šią savaitę pareiškė, kad JAV neplanuoja karinio įsiveržimo, o Vašingtonas esą nenori suteikti N.Maduro preteksto apkaltinti JAV dėl vis augančio jo oponentų sąrašo.

JAV, Europos Sąjunga ir didžiausios Lotynų Amerikos valstybės pasmerkė Konstitucinę asamblėją, sakydamos, kad ji prieštarauja demokratijai ir didina įtampą Venesueloje.

Kaltinimai sukčiavimu kelia klausimą dėl Konstitucinės asamblėjos legitimumo, ypač po Britanijos įmonės „Smartmaric“, kurios įranga buvo naudojama per liepos 30 dieną vykusius rinkimams, pareiškimų.

„Smartmatic“ paskelbė, kad oficialus balsavusių rinkėjų skaičius suklastotas ir išpūstas mažiausiai milijonu dalyvių.