S.Lavrovas nurodė, kad Kijevas ėmėsi pastangų panaikinti Ukrainos „neblokinį“ statusą praeitą savaitę, po Rusijos ir Ukrainos vadovų susitikimo, kuriame buvo siekiama sumažinti įtampą krizėje.
„Taigi taikos partija stengėsi ir tebesistengia siekti derybose politinio sprendinio visiems Ukrainai iškilusiems fundamentaliems klausimams, o tuo metu Kijeve karo partija imasi žingsnių, aiškiai nukreiptų į tų pastangų žlugdymą“, – diplomatijos vadovas sakė spaudos konferencijoje.
S. Lavrovas antradienį pareiškė, kad Vašingtonas turėtų pasinaudoti savo įtaka Kijevui ir spausti jį derybomis siekti taikos rytų Ukrainoje.
„Būtina atvesti į protą „karo partiją“ Kijeve, ir tai realiai gali padaryti tik JAV“, - S.Lavrovas sakė žurnalistams.
„Būtų labai svarbu panaudoti JAV įtaką ir galimybes, kad būtų pasiųsti būtini signalai, raginantys pereiti nuo pastangų išspręsti problemą kariniu būdu prie politinio proceso“, - pažymėjo jis.
Kremlius: peržiūrėsime savo karinę strategiją
Vienas aukštas nacionalinio saugumo patarėjas Kremliuje pareiškė, jog grėsmės Rusijai, kylančios dėl padėties Ukrainoje ir NATO plėtros Rytų Europoje, bus pagrindiniai veiksniai Maskvai peržiūrint savo karinę strategiją.
„Neabejoju, kad klausimas dėl NATO narių karinės infrastruktūros artėjimo prie mūsų šalies sienų, įskaitant bloko plėtrą, išliks viena iš didžiausių karinių grėsmių Rusijos Federacijai“, – sakė Kremliaus saugumo tarybos sekretoriaus pavaduotojas Michailas Popovas, duodamas interviu valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“.
Pasak jo, kitos grėsmės Rusijos saugumui yra JAV priešraketinės gynybos plėtros planai ir padėtis konflikto krečiamoje Ukrainoje.
Šiuo metu galiojanti Rusijos karinė doktrina buvo priimta 2010 metais.
M.Popovas pažymėjo, kad vis labiau aiškėja JAV ir kitų NATO šalių pastangos stiprinti savo strateginį puolamąjį potencialą, įskaitant „pasaulinės priešraketinės gynybos sistemos plėtrą, pajėgų panaudojimo naujų strateginių koncepcijų priėmimą, iš principo naujų ginkluotos kovos priemonių, įskaitant viršgarsinius ginklus, kūrimą“.
Per ketvirtadienį ir penktadienį Velse vyksiantį viršūnių susitikimą NATO lyderiai, kaip tikimasi, pritars tūkstančių Aljanso karių ir karinės technikos vienetų dislokavimui Rytų Europoje.
Nors tokiu žingsniu siekiama nuraminti NATO nares tame regione, jis kelia įtūžį Kremliui, nes kertasi su svarbiu susitarimu, jog Aljansas nedislokuos karių ir ginklų savo naujosiose narėse.
Padidinti NATO įsipareigojimai rytuose apims karių rotaciją modernizuotuose kariniuose objektuose šalyse narėse, kuriose taip pat būtų iš anksto sandėliuojama įranga, kuri padėtų sutrumpinti Aljanso reagavimo laiką, iškilus būtinybei.
Kadangi pajėgos nebūtų dislokuojamos nuolat, Aljansas nelaiko, jog tokia taktika pažeidžia 1997 metų susitarimą dėl NATO ir Rusijos santykių pagrindų, kuriame buvo užfiksuotos Europos sienos po Šaltojo karo.
Tačiau idėja, kad NATO plėsis, priimdamas buvusias Sovietų Sąjungos respublikas, iš kurių pirmosiomis 2004 metais tapo Baltijos šalys, tebekelia pasipiktinimą Kremliui.
M.Popovas sakė, kad JAV ir NATO lyderiai tikino Maskvą, jog jie nėra Rusijos priešai ir niekada nepuls Rusijos – „bet ar tikrai?“
„Jie tikino mus savo gerais ketinimais, tačiau jų veiksmai pastaraisiais metais byloja visai ką kita“, – pabrėžė jis.
Rusijos pastarojo meto veiksmai buvo motyvuojami noru užkirsti kelią NATO plėtrai.
Prezidentas Vladimiras Putinas teisino anksčiau šiais metais įvykdytą Krymo aneksiją, sakydamas, jog toks žingsnis buvo būtinas, kad strategiškai svarbus pusiasalis nepatektų į NATO rankas.
Menkai slepiama Maskvos parama prorusiškiems sukilėliams Ukrainoje analitikų taip pat laikoma pastangomis destabilizuoti kaimyninę šalį ir atgrasyti NATO nuo svarstymų, jog Kijevas galėtų būti kada nors priimtas į Aljansą.
Šiuo metu galiojanti Rusijos karinė doktrina buvo priimta 2010 metais.
M.Popovas pažymėjo, kad vis labiau aiškėja JAV ir kitų NATO šalių pastangos stiprinti savo strateginį puolamąjį potencialą, įskaitant „pasaulinės priešraketinės gynybos sistemos plėtrą, pajėgų panaudojimo naujų strateginių koncepcijų priėmimą, iš principo naujų ginkluotos kovos priemonių, įskaitant viršgarsinius ginklus, kūrimą“.
DELFI primena, kad Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas penktadienį pareiškė, kad vyriausybė sieks atverti kelią šalies stojimui į NATO ir pateiks parlamentui pasiūlymą balsuoti dėl oficialaus „neblokinio“ karinio statuso panaikinimo.
„Vyriausybė teikia Aukščiausiajai Radai įstatymą dėl Ukrainos neblokinio statuso panaikinimo ir Ukrainos narystei NATO atvėrimo“, – A.Jaceniukas sakė ministrų kabineto posėdyje.
Premjeras pridūrė, kad „pagrindinis ir vienintelis tikslas Ukrainos išorės politikoje – įgyti narystę Europos Sąjungoje“, sakoma vyriausybės spaudos tarnybos pranešime.
„Šis įstatymas draudžia Ukrainos valstybei priimti sprendimus dėl narystės kokiose nors kitose ekonominėse, politinėse arba karinėse sąjungose, kurios prieštarauja pagrindiniam Ukrainos tikslui – narystei Europos Sąjungoje“, – pabrėžė A.Jaceniukas.
Pasak jo, priėmus siūlomą įstatymą, Ukrainai būtų užkirstas kelias prisijungti prie Rusijos vadovaujamos Muitų sąjungos ir kuriamos Eurazijos Sąjungos, taip pat prie kitų Maskvos inicijuojamų blokų, kurie „iš esmės yra ne kas kita, kaip Sovietų Sąjunga Rusijos Federacijos vardu“.