Kaimyninėje Austrijoje net iki 52 proc. šalies gyventojų palaiko ultradešiniųjų pažiūrų politinę jėgą „Laisvės partija“. Šioje Europos šalyje, garsėjančioje įspūdinga architektūra, įstabiais peizažais ir bene geriausia pasaulyje muzika, dešinysis nacionalizmas išgyvena tikrą renesansą, teigia straipsnio autorė.
Jauni Austrijos žiniasklaidos redaktoriai, žurnalistai, leidėjai ir verslininkai kaip reikiant nerimauja dėl demokratijos ateities savo šalyje. Leidėja Indiana Leibovici teigia, kad daugiau televizijos naujienomis nebetiki: „Televizijų skleidžiama propaganda pilna politinių manipuliacijų. Ir kalbu ne tik apie vietos televizijas. O ir „Russia Today“ aš nežiūriu. Mane labiausiai neramina nacizmo įkvėpto dešiniojo sparno ultradešiniųjų atgimimas“.
„Neapykanta pabėgėliams degantieji vienijasi į tvirtą kovos su imigracija kumštį, kuriam jam priklauso Austrijos, Vengrijos, Italijos, Rumunijos ir Prancūzijos politikai, dalis kurių visiems žinomi dėl savo fašistinės, kartais net nacistinės, praeities. Baisiausia, kad Maskva drąsina kiekvieną jų žingsnį, žengiamą šiuo keliu“, – teigiama straipsnyje.
„Kuo daugiau politikų iš Prancūzijos, Italijos, Austrijos, Vengrijos ar kitų Europos Sąjungai priklausančių valstybių tampa radikaliais dešiniaisiais, tuo didesnė tikimybė, kad vieną dieną jie ims propaguoti Kremliaus interesus“, – spėja Vienos humanitarinių mokslų instituto darbuotojas Antonas Šechovcovas.
„Laisvės partijos“ kandidatas Norbertas Hoferis per gruodžio 2 dieną vyksiančius rinkimus turi realių galimybių tapti naujuoju Austrijos prezidentu.
Viena iš svarbiausių asmenybių Austrijos „Laisvės partijoje – rusiškai puikiai kalbantis Johannas Gudenusas, kuris gana dažnai susitinka su įtakingais Rusijos ir Baltarusijos politikais bei verslininkais, taip kurdamas tvirtesnius santykius su Kremliumi.
Per vieną spaudos konferenciją sausį J. Gudenusas gyrė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną už tai, kad jis gina rusų žmonių interesus, ir paragino Europos lyderius elgtis taip, kaip savo politiką vykdo Rusijos prezidentas. „Jie privalo elgtis taip, kaip iš jų tikisi rinkėjai, o ne keliaklupsčiauti amerikiečiams ar NATO“, – kalbėjo Austrijos politikas. Jis pabrėžė, kad prieš Rusiją nukreiptos ekonominės sankcijos Europos buvo įvestos „paklusus Jungtinių Amerikos Valstijų“ diktatui.
2014 metų birželį, kai nė viena Jungtinių Tautų narė nepritarė Rusijos įvykdytai Krymo aneksijai, Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Sergejus Naryškinas pasikvietė J. Gudenusą į Maskvą. Ten austras dėl krizės Ukrainoje apkaltino „NATO įkaitę“ Europos Sąjungą ir negailėjo gerų žodžių Kremliaus politikai.
Tuo metu, kai dešinių pažiūrų Europos lyderiai reikalauja uždaryti sienas ir visiems laikams atsisakyti vieningos Europos idėjos dėl tradicinio nacionalizmo, o Maskva stengiasi sutriuškinti separatistus šalies viduje, Kremlius be menkiausių skrupulų kursto jėgas, galinčias pakirsti net ir seniausias bei giliausias tradicijas Vakarų Europoje turinčias valstybes.
Kodėl Kremlius nusprendė savo sąjungininkais paversti dešiniųjų partijas ir separatistų lyderius, klausiama straipsnyje. Kremliui būtina dar viena korta (neskaitant dujų), kuria jis galėtų pamojuoti Vakarams prieš nosį ir pareikšti: štai kas mūsų draugai ir sąjungininkai, mano tyrimų centro „Sova“ Maskvoje vadovas Aleksandras Verchovskis.
Kremlius uždraudė Adolfo Hitlerio knygą „Mein Kampf“ (kuri neseniai perleista Vokietijoje), tačiau entuziastingai palaiko Vakarų Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų ultradešiniuosius. Tokia strategija jam padeda kurti „alternatyvius mechanizmus“, leisiančius dar padidinti savo įtaką, mano A. Šechovcovas.
