Neabejotina, kad šis žingsnis suerzins Kiniją, laikančią šią salą savo maištinga provincija.
JAV pareigūnas pabrėžė, kad nėra „jokių pokyčių mūsiškėje ilgai gyvuojančioje „Vienos Kinijos“ politikoje“, skelbiančioje, kad Taivanas yra Kinijos dalis. Pekinas sako, kad ši pozicija yra privaloma sąlyga santykiams palaikyti.
Apie ginklų pardavimą buvo paskelbta JAV ir Kinijai opiu metu, kai D. Trumpas deda pastangas kurti partnerystę su Pekinu, nors abi šalys nesutaria dėl prekybos. Be to, Vašingtonas stengiasi įtikinti Kiniją griežčiau spausti Šiaurės Korėją sustabdyti savo branduolinio ginklavimosi programą.
Pasak šaltinio, D. Trumpo administracija oficialiai informavo Kongresą, kad šis gynybos priemonių pardavimas bus sudarytas iš septynių dalių, „pagrįstų Taivano gynybos poreikių vertinimu“. Be kita ko, numatoma, kad pasenusios analoginės gynybos sistemos bus pakeistos skaitmeninėmis.
Šie planai atitinka 1979 metų Santykių su Taivanu įstatymą, pažymėjo pareigūnas. Pagal šį teisės aktą Vašingtonas palaiko su Taivanu prekybos santykius ir parduoda Taibėjui ginklų, kad būtų „palaikomi pakankami savigynos pajėgumai“.
Šį įstatymą Jungtinės Valstijos priėmė siekdamos užtikrinti, kad demokratinio Taivano karinė galia būtų pakankama apsiginti nuo daug didesnių Kinijos ginkluotųjų pajėgų. Įstatymas įpareigoja Vašingtoną parduoti Taibėjui modernios ginkluotės.
Vėliausias JAV ginklų pardavimas Taivanui įvyko 2015-ųjų gruodį.
Po savo pergalės rinkimuose D.Trumpas sukėlė Pekino įtūžį, atsiliepęs į Taivano prezidentės Tsai Ing-wen skambutį, kai ši jį pasveikino, bet pradėjęs eiti pareigas prezidentas nedviprasmiškai palaikė „Vienos Kinijos“ politiką per kinų prezidento Xi Jinpingo vizitą.
Vašingtonas oficialiai yra nutraukęs diplomatinius santykius su Taibėjumi, bet Jungtinės Valstijos niekada nėra paskelbusios aiškaus pareiškimo apie Taivano suverenumą. Tačiau faktiškai ši sala naudojasi daugeliu diplomatinių ryšių su JAV atributų.
Kinija pasmerkė Vašingtono veiksmus
Kinija penktadienį pasmerkė JAV sprendimą parduoti Taivanui ginkluotės už 1,3 mlrd. dolerių (1,14 mlrd. eurų) ir paragino Vašingtoną nutraukti bet kokią sutartį dėl ginklų tiekimo, sudarytą su sala, kurią Pekinas laiko maištinga provincija.
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Lu Kangas per spaudos konferenciją sakė, kad Pekinas pareiškė Vašingtonui oficialų protestą ir paragino JAV vyriausybę „laikytis iškilmingo pasižadėjimo laikytis „Vienos Kinijos“ principo“.
Vienas JAV pareigūnas ketvirtadienį sakė, jog prezidento Donaldo Trumpo administracija oficialiai informavo Kongresą, kad šis gynybos priemonių pardavimas bus sudarytas iš septynių dalių, „pagrįstų Taivano gynybos poreikių vertinimu“. Be kita ko, numatoma, kad pasenusios analoginės gynybos sistemos bus pakeistos skaitmeninėmis.
Šie planai atitinka 1979 metų įstatymą dėl santykių su Taivanu, pažymėjo pareigūnas. Pagal šį teisės aktą Vašingtonas palaiko su Taivanu prekybos santykius ir parduoda Taibėjui ginklų, kad būtų „palaikomi pakankami savigynos pajėgumai“.