Tačiau nei Varšuva, nei Europos Komisija nepateikė detalių apie priemones, kurios leistų pakeisti valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) iniciatyva priimtą kontroversišką teisės aktą, paralyžiavusį Konstitucinį Tribunolą.
„Esu tikras, kad artėjame prie tvaraus šios problemos sprendinio“, – sakė Europos Komisijos vicepirmininkas Fransas Timmermansas po derybų Varšuvoje su Lenkijos premjere Beata Szydlo.
B.Szydlo savo ruožtu sakė, kad pakeitimais, kuriuos pristatys jos vyriausybė, bus siekiama „išspręsti situaciją dėl Konstitucinio Tribunolo ir įgyvendinti demokratinės valstybės su įstatymo viršenybe principus“.
Varšuvos ir Briuselio bendravimo tonas pasikeitė praėjus vos penkioms dienoms po to, kai B.Szydlo apkaltino Europos Komisiją pažeidžiant Lenkijos suverenumą ir pabrėžė, kad šalis niekada nesutiks su jokiais Europos Sąjungos ultimatumais dėl Konstitucinio Tribunolo.
„Abu sutariame, kad tai yra problema, kurią Lenkija turi išspręsti pati, tačiau būdami Europos Sąjungos nariais mes visuomet esame atviri dialogui ir informuojame apie savo žingsniu“, – sakė premjerė.
Praėjusią savaitę Europos Komisija įgaliojo F.Timmermansą pirmadienį pateikti „nuomonę“ apie įstatymo viršenybę Lenkijoje, jei B.Szydlo vyriausybė per savaitgalį nepadarys pažangos ieškant konstitucinės krizės sprendinio.
Pirmadienis praėjo, o eurokomisaras nesiėmė jokių veiksmų.
Beprecedentis tyrimas
Europos Komisija, aukščiausia ES vykdomosios valdžios institucija, sausį pradėjo beprecedentį tyrimą, siekdama nustatyti, ar B.Szydlo partijos iniciatyva įgyvendinti pakeitimai, susiję su konstituciniu teismu, nepažeidžia ES demokratijos taisyklių ir nenusipelno baudžiamųjų priemonių.
Briuselis tikriausiai nesiims jokių baudžiamųjų priemonių Varšuvos atžvilgiu dėl jos kontroversiškų teisinių žingsnių, įskaitant visuomeninių žiniasklaidos priemonių kontrolės sugriežtinimą.
Lenkijos regioninė sąjungininkė Vengrija pažadėjo blokuoti bet kokias galimas sankcijas Varšuvai. Sankcijoms būtinas visų Bendrijos narių pritarimas.
B.Szydlo populistinė partija nugramzdino Lenkiją į politinę krizę pernai gruodį, praėjus kelioms savaitėms po atėjimo į valdžią, prastūmusi parlamente teisės aktą, kuris atvėrė PiS kelią deleguoti į Konstitucinį Tribunolą jai palankius teisėjus ir pakeisti tos institucijos sprendimų priėmimo taisykles.
Tačiau teismas kovą pripažino tas pataisas prieštaraujančiomis konstitucijai, paaštrindamas priešpriešą su PiS daugumos vyriausybe, kuri iškart atmetė tą sprendimą.
Susidarius tokiai padėčiai teismo darbas buvo paralyžiuotas, todėl Lenkija faktiškai liko be vyriausybės sprendimus kontroliuojančios institucijos.
Anksčiau šį mėnesį maždaug ketvirtis milijono lenkų dalyvavo eitynėse, kuriose buvo raginama išsaugoti šalies vietą Europos Sąjungoje ir protestuojama prieš vyriausybės politiką, kuri, anot aktyvistų, žlugdo demokratiją.