Kaip rašo „The Financial Times“ leidinio žurnalistas Samas Jonesas, Rusijos karinis įsikišimas pakeitė pilietino karo Sirijoje eigą, tačiau pavyko įgyvendinti toli gražu ne visas užduotis, kurias, kaip manoma, sau buvo iškėlęs Kremlius, rašo newsru.com.
„Aukšto rango Europos žvalgybos darbuotojas teigė, kad Rusija iš pradžių planavo vadovauti sparčiai karinei kampanijai, kad per kelis mėnesius Sirijos prezidento Basharo al Assado karinės pajėgos pasiektų Turkijos sieną, atkurtų tvirtą Alepo kontrolę ir paralyžiuotų nuosaikią opoziciją taip, kad Vašingtonas, vadovaudamasis pragmatiškumu, nutrauktų paramą opozicijai ir prisijungtų prie Rusijos ir jos partnerių, kovojančių su „Islamo valstybe“, – rašo S. Jonesas.
Vis dėlto Rusijos karinio įsikišimo efektą apribojo kur kas aršesnis nei tikėtasi sukilėlių pasipriešinimas kovose, įtemptas pasipriešinimas Turkijai, pernelyg didelė Irano karinių pajėgų įtampa ir perspektyva, kad pasaulinės naftos kainos neviršys 40 JAV dolerių (36 eurų) už barelį.
„Dėl visų šių veiksnių Maskva patyrė strateginių nuostolių“, – patikino S. Jonesas.
Remiantis žurnalisto pateikiama informacija, 2015 m. pabaigoje, kai pirminė karinė kampanija ėmė buksuoti, Rusija pamėgino įgyvendinti politinį planą vadovaujant rusų žvalgybos vadui. Tai buvo daroma siekiant pašalinti B. al Assadą ir užsitikrinti politinio pereinamojo periodo kontrolę,
„Vis dėlto Assadas atsisakė trauktis, o Rusija buvo priversta didinti karinę paramą Damaskui, tačiau dabar jau išeikvotas ir šios paramos limitas“, – teigiama publikuojamame tekste.
Anot straipsnio autoriaus, iš Sirijos kariuomenę išvedanti Rusija sugebėjo išlaikyti B. al Assadą valdžioje ir sustiprinti jo kontrolę Latakijos provincijoje, kurioje, jei paliaubos nutrūktų, būtų galima įkurti apsiginti galinčią „mažą valstybę“.
S. Jonesas mano, kad Rusijos kariniai resursai ir toliau liks reikšmingi Sirijos ateičiai. Pavardės atskleisti nepageidavusio NATO karininko vertinimu, gynybinėms užduotims įgyvendinti B. al Assado režimui pakanka vos keliolikos lėktuvų Latakijoje esančioje aviacijos bazėje.
Tikėtina, kad Sirijoje liks ir Rusijos karinių jūrų pajėgų dalinių, o amžinuoju Rusijos koziriu išliks priešlėktuvinės gynybos sistemos S-400, galinčios užtikrinti 400 km skersmens neskraidymo zoną.
Po Rusijos prezidento Vladimiro Putino išleisto įsako išvesti kariuomenę iš Sirijos ekspertų nuomonės išsiskyrė. Vieni šį sprendimą vadino netikėtu ir teigė, kad net ir oficialusis Damaskas apie jį sužinojo paskutinę akimirką. Kiti savo ruožtu svarstė, kad toks sprendimas negalėjo būti priimtas be susitarimo su JAV.
Pagal vieną iš versijų Rusijos kariuomenės išvedimas iš Sirijos susijęs su „didelės apimties sandoriu“, apie kurį pasaulis sužinos tik paskelbus derybų Ženevoje rezultatus.
Ekspertai mano, kad tai gali būti susiję su tolimesniu B. al Assado likimu. Dalis analitikų nusprendė, kad pasitelkusi kariuomenės išvedimą Rusija mėgina paveikti B. al Assadą.
Be to, žurnalistai atkreipė dėmesį, kad Rusija vykdydama antpuolius iš oro nepasiekė savo tikslų, apie kuriuos garsiai kalbėjo: „Islamo valstybė“ nesunaikinta, B. al Assado kariuomenės laimėjimai vis dar nėra tvirti. Tiesa, Maskva vis dėlto privertė Vakarų šalis atnaujinti diplomatinius kontaktus ir užėmė vieną svarbiausių pozicijų derybose dėl Sirijos.
Anot „The New York Times“ apžvalgininko Marko Landlerio, šiuo metu yra lūžio momentas, kai politinės V. Putino sąnaudos, skirtos Sirijos kampanijos tęsimui, viršijo iš to gaunamą naudą. Be to, Rusija jau pasiekė esminį savo tikslą – išsaugojo B. al Assado valdžią ir garantavo sau vietą derybose dėl politinio konflikto sureguliavimo.