Dabar atėjo laikas pasakyti „taip arba ne“ tai sutarčiai, pabrėžė diplomatas.
Jis pridūrė, jog vis dar ginčijamasi, kiek laiko turėtų galioti potenciali sutartis, kokiu būdu turėtų būti atšauktos Jungtinių Tautų sankcijos Iranui ir koks turėtų būti potencialaus sankcijų grąžinimo mechanizmas.
Kremlius pastebi teigiamų ženklų
Kremlius pirmadienį pranešė, kad yra „teigiamų signalų“ iš Lozanoje vykstančių pasaulio galių ir Teherano derybų dėl Irano branduolinės programos, tačiau apie galimus jų rezultatus kalbėti anksti.
„Dabar nespėliokime, ar stiklinė yra pustuštė, ar puspilnė. Iš Lozanos yra tam tikrų teigiamų signalų, dabar ten dirba ministrai, šiandien jie dar dirbs, palaukime reakcijos iš ten“, – Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sakė žurnalistams Maskvoje.
Daugiau informacijos jis nepateikė.
S. Lavrovas laikinai palieka derybas
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį pasitrauks iš įtemptų derybų dėl Irano branduolinės programos ir sugrįš kitą dieną, jeigu atsiras reali galimybė pasirašyti sutartį, pranešė jos atstovė.
„Ko gera, jeigu rytoj (antradienį) bus reali susitarimo tikimybė, jis sugrįš“, – Rusijos URM atstovės Marija Zacharova sakė žurnalistams Šveicarijos mieste Lozanoje.
Irano diplomatui – pasaulio galingųjų spaudimas
Pasaulio galybių užsienio reikalų ministrai pirmadienį spaudė Irano diplomatijos vadovą, siekdami suderinti paskutinius, bet taip pat opiausius klausimus planuojamoje sutartyje dėl Teherano branduolinės programos apkarpymo, artėjant galutiniam terminui, kuris sueis vidurnaktį iš antradienio į trečiadienį.
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Philipas Hammondas, atvykęs į lietingą Šveicariją paskutinis iš tose derybose dalyvaujančių ministrų, sakė kad jie „tiki, jog sutartis gali būti pasiekta“.
„Tačiau tai turi būti sutartis, kuri padarytų (atominę) bombą Iranui nepasiekiamą“, – pabrėžė jis.
Lenktyniaujant su laiku, JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry, Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas, Ph.Hammondas ir Rusijos, Kinijos, Prancūzijos bei Vokietijos diplomatijos vadovai susitiko pirmąkart nuo praeitų metų lapkričio.
Jie iki antradienio pabaigos siekia susitarti dėl politinių pagrindų išsamiai sutarčiai, kuri, kaip tikimasi, užkirs kelią Iranui pasigaminti atominių ginklų ir užbaigs krizę, kuri pastaruosius 12 metų kėlė nuogąstavimus dėl pavojingo eskalavimo galimybės.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris sakė, kad po pusantrų metų trukusių derybų yra prieita „baigiamoji fazė“. Jam antrino ir Irano vyriausiasis derybininkas Abbasas Aragchi.
Bet A.Aragchi pažymėjo, kad derybos „labai sunkios“, o F.-W.Steinmeieris savo ruožtu perspėjo, kad „galutiniai metrai patys sunkiausi“.
Pagrindų susitarimas, jeigu pavyktų jį sudaryti, turėtų būti galutinai suderintas iki birželio 30 dienos. Bet susitarimo oponentai jau dabar sako, kad jis toli gražu nelaiduoja, jog Iranui bus visiškai užkirstas kelias pasigaminti branduolinę bombą.
Tarp nesutaikomų sutarties priešininkų ypač išsiskiria JAV prezidento Baracko Obamos oponentai respublikonai ir Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu, kuris sekmadienį pasmerkė susitarimą kaip „pavojingą“.
„Šis pavojingas susitarimas, dėl kurio deramasi Lozanoje (Šveicarija), patvirtina mūsų susirūpinimą ir net blogiau“, – sakė B.Netanyahu per savo vyriausybės posėdį, kurį transliavo visuomeninis radijas.
Pasak jo, „Irano-Lozanos-Jemeno ašis“ yra „pavojinga visai žmonijai“, o drauge su Teherano įtaka regione susitarimas branduoliniu klausimu galėtų sudaryti Iranui sąlygas „užkariauti“ Artimuosius Rytus.
Izraelio vyriausybės vadovui iš dalies antrino ir JAV Atstovų Rūmų pirmininkas Johnas Boehneris.
„Nesuprantu, kodėl turėtumėme pasirašyti susitarimą su grupe žmonių, kuri, mūsų nuomone, nėra nusiteikusi laikytis savo žodžio“, – sakė jis CNN.