Amnestijos projektą Valstybės Dūmos deputatai aptars šią savaitę, rašo svoboda.org.

Projektą Rusijos žemiesiems parlamento rūmams prezidentas Vladimiras Putinas pateikė pirmadienį. Jis bus svarstomas atitinkamame parlamento komitete, o jau ią savaitę Dūma gali jį priimti jau po pirmojo svarstymo.

Kritikai prezidento pasiūlytą amnestijos variantą jau pavadino vienu iš pačių prasčiausių šiuolaikinėje Rusijoje ir teigia, kad kai kurios jos nuostatos akivaizdžiai liudija jėgos struktūrų įtaką rengiant šį dokumentą.

Prezidentinis dokumentų paketas, parengtas 70-ųjų Antrojo pasaulinio karo metinių proga, yra nevienintelis. Savo amnestijos variantus taip pat pasiūlė Rusijos liberalų demokratų partija ir partija „Teisinga Rusija“.

Tačiau dabar mažai kas abejoja, kuris iš šių projektų bus priimtas. O ir pats Dūmos civilinės, baudžiamosios, arbitražo ir procesinės teisės komiteto pirmininkas Pavelas Krašeninikovas neseniai surengtos būsimai amnestijai skirtos spaudos konferencijos metu kalbėjo tik apie prezidento projektą.

P. Krašeninikovo teigimu, amnestija pirmiausia palies pirmą kartą už mažo ir vidutinio sunkumo nusikaltimus nuteistus asmenis. Tokiais yra laikomi nusikaltimai, už kuriuos skiriama maksimali iki penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Be gana tradicinių grupių (nepilnamečių, moterų, neįgaliųjų, buvusių karininkų, černobyliečių), amnestija pirmą kartą bus taikoma ir vienišiems tėvams.

Taip pat atskirai aptarta būtinybė amnestiją pritaikyti sergantiems onkologinėmis ligomis, o ankstesnė formuluotė dėl pensinio amžiaus žmonių buvo pakeista nurodymu amnestuoti vyresnius nei 55 metų vyrus ir vyresnes nei 50 metų moteris.

„Aš kalbėjau apie tas kategorijas žmonių, kurie įvykdė mažo ir vidutinio sunkumo nusikaltimus, – sakė P. Krašeninikovas. – Tačiau prezidento amnestijos projekte gana detaliai aptarti ir kiti nusikaltimai, įskaitant tyčinius. Tai, pirmiausia, taikoma nepilnamečiams ir asmenims, kurie įvykdė nusikaltimus dėl neatsargumo, tačiau atlygino padarytą žalą. Ir labai svarbus punktas, į kurį būtina atkreipti dėmesį: bus paleisti į laisvę ir nuteistieji ilgam laikui, kuriems iki paleidimo liko mažiau nei metai. Taip pat yra sąrašas straipsnių, kuris yra gana ilgas ir kuriems jokiu būdu nebus taikoma amnestija. Tai, žinoma, yra sunkūs ir itin sunkūs nusikaltimai, susiję su smurtu prieš mažamečius, terorizmu, ekstremizmu ir narkotikais.“

Prezidentinio projekto kritikai pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad jis nėra konkretizuotas. Maskvos Helsinkio grupės narys Valerijus Borščiovas, pavyzdžiui, atkreipia dėmesį į formuluočių platumą.

„Dešimtajame dešimtmetyje aš buvau Dūmos deputatas ir asmeniškai dalyvavau rengiant amnestijas ir galiu pasakyti, kuo dabartinė amnestija savo kokybe skiriasi nuo „mūsiškės“, – sakė V. Borščiovas. – Mūsų laikais buvo detalizacija. Mes nerašėme „iki penkerių metų“, kaip yra čia. O kas yra „iki penkerių metų“? Kas yra sunkūs ar nesunkūs nusikaltimai? Pavyzdžiui, vagystė, 158-ojo straipsnio trečia dalis: jeigu stambi vagystės – 250 tūkst. rublių, tai jau šešeri metai. Jau amnestija netaikoma. Arba iššvaistymas. Koks nors buhalteris suklydo 250 tūkst. – iki septynerių metų. Sutinku dėl smurtinių nusikaltimų, nužudymo... Tačiau ekonominiai! O vargšai narkomanai?! Juk ne už gamybą, o už neteisėtą įsigijimą ir saugojimą – nuo trejų iki septynerių metų. Jiems nebus taikoma amnestija. Todėl aš manau, kad parengtoji amnestija yra profesionaliai prasta ir paviršutiniška.“

O Maskvos visuomeninės stebėjimo komisijos narė Eva Merkačiova mano, kad šios amnestijos rengimui didelės įtakos turėjo jėgos struktūros.

„Amnestija, kaip parašyta dokumente, bus pirmiausia taikoma moterims, nepilnamečiams, sergantiems. Niekas dėl to nesiginčys. Rodos, tai šventas reikalas. Tačiau toliau rašoma, kad amnestija bus taikoma ir asmenims, kurie kovojo Čečėnijoje ir Afganistane. O taip pat priduriama, kad ji galios ir teisėsaugos darbuotojams ir jiems prilygintiems asmenimis. Ką tai reiškia? Dabar į laisvę išeis daug žmonių iš jėgos bloko, kurie buvo nuteisti už įgaliojimų viršijimą, kalinių sumušimą, jeigu kalbėsime apie kolonijų darbuotojus, taip pat policininkai, kurie „išmušdavo“ prisipažinimą, ir tai buvo įrodyta. Man atrodo, kad šią amnestiją prastūmė jėgos struktūros.

Amnestija bus taikoma ir Mechanovui, kuris vadovavo Kopeisko kolonijai – pačiai baisiausiai, kurioje buvo kankinami ir mirė nuteistieji. Jis kaip tik atitinka visus kriterijus. Ir tai ypatingai liūdina, nes pasirodo, kad žmonės, kurie išdavė tėvynės interesus, tarnybos interesus, išeis į laisvę. Tačiau neišeis verslininkai, kurie nuteisti dėl, pavyzdžiui, su paskolomis susijusio sukčiavimo“, – sakė E. Merkačiova.

Kalbėdamas apie prezidentinį amnestijos projektą P. Krašeninikovas taip pat nurodė ir tai, kiek po amnestijos iš kalėjimų išeis žmonių.

„Kol kas skaičius, kurį mums pateikė ekspertai, yra 60 tūkst. žmonių, kurie išeis iš laisvės atėmimo vietų, o taip pat 200 tūkst. žmonių, nubaustų lygtine laisvės atėmimo bausme“, – sakė ji.

Tačiau projekto „Gulagu.net“ vadovas Vladimiras Osečkinas atsargiau vertina galimą amnestijos mastą.

„Projekte sakoma, kad amnestija nebus taikoma asmenims, kurie piktybiškai nesilaiko pataisos vietų vidaus taisyklių, o remiantis Baudžiamuoju kodeksu, piktybiškai nesilaikančiu vidaus taisyklių gali būti pripažintas bet kuris nuteistasis, kuris du kartus pažeidė vidaus taisykles.

Pavyzdžiui, du kartus neatliko mankštos, nepasisveikino su kolonijos darbuotoju, parūkė netinkamoje vietoje, pasidalino savo produktais su kitais kaliniais. Už visa tai žmogus gali būti nubaustas ir bausmę savo nuožiūra skiria kolonijos darbuotojai. Ir būtent dėl to žmogui gali būti netaikoma amnestija.

Aš manau, kad Federalinė bausmių vykdymo tarnyba neturėtų spręsti, ką paleisti, o ko ne. Amnestija – tai valstybės atliekamas humaniškumo aktas. Tvarką nustato Valstybės Dūma ir taikoma teismų. Šiuo atveju toks sprendimas suteikti įgaliojimų tardymo izoliatorių ir kolonijų viršininkams greičiausiai prives prie prekybos amnestijomis, kaip ir dar galima susimokėti už lygtinį paleidimą“, – sakė V. Osečkinas.

55-ųjų Antrojo pasaulinio karo metinių proga Rusijoje amnestija buvo pritaikyta 222 tūkstančiams žmonių. O 60-ųjų karo metinių proga į laisvę išėjo 188 tūkst. žmonių.

Dūmos ekspertai skaičiuoja, kad naujoji amnestija leis į laisvę išeiti ne daugiau nei 60-čiai tūkstančių žmonių. Kai kas jau dabar šią amnestiją prilygina pyragui, iš kurio buvo išimtas visas įdaras: amnestija nebus taikoma nei broliams Navalnams, nei vadinamosios „Bolotnojos bylos“ dalyviams, nei tūkstančiams nuteistųjų, kurie nuteisti už nesmurtinius nusikaltimus, pavyzdžiui, susijusius su verslu.

Tiesa, remiantis Valstybės Dūmos reglamentu, dėl amnestijos galima balsuoti tris kartus ir tarp balsavimų galima dokumentą taisyti ir pildyti.

Tačiau skirtingai nuo įstatymų, Dūmos pirmininko pasirašytam tokiam dokumentui nebereikia Federacijos tarybos ar prezidento pritarimo. Tad manoma, kad nutarimas dėl prezidentinės amnestijos bus priimtas ir apie ją oficialiai paskelbta iki gegužės 1 d.