„Tokį Vladimiro Putino ir jo vadovavimo stiliaus portretą piešia keletas žmonių, gerai informuotų apie vidinius Kremliaus mechanizmus“, – pastebi žurnalistas Shaunas Walkeris.
Laikraštis tvirtina, kad Rusijoje retas kuris sako valdžiai tiesą. Didžioji Rusijos vyriausybės dalis piktinasi Vakarų reakcija ir pritaria V. Putino veiksmams Ukrainoje.
„Bet tie, kurie šiems veiksmams nepritaria, neturi forumo, kur galėtų garsiai išsakyti savo abejones“, – teigiama straipsnyje.
Elitas, be jokios abejonės, palaiko V. Putiną. Pasak analitiko Jevgenijaus Minčenkos, po neseniai įvykdyto drastiško kadrų pertvarkymo dabar specialiosios tarnybos „ištikimos V. Putinui labiau nei bet kada anksčiau“.
„Tai nereiškia, kad Kremlius vieningas“, – komentuoja laikraštis.
Vienas buvęs Kremliaus darbuotojas, kaip rašo straipsnio autorius, pastebėjo: „Kremliuje daugybė žmonių, kurių požiūriai kardinaliai skiriasi. Pasitaiko, kad tie, kurie pasisako už tai, kad valstybė absoliučiai kontroliuotų ekonomiką, bendradarbiauja viename projekte su liberalais“.
Šaltinis pridūrė, kad V. Putinui „patinka, kai jo pavaldiniai tarpusavyje pešasi; jo nuomone, tai jį stiprina“.
Per pastaruosius mėnesius vienas iš nedaugelio informacijos apie prezidento administraciją šaltinių buvo paslaptingos grupės „Šaltaj-Boltaj“ grupės tinklaraštis, šiuo metu užblokuotas.
„The Guardian“ žurnalistai neseniai susitiko su vienu šios grupės nariu, kuris pasivadino tiesiog „Šaltaj“, – rašo laikraštis.
„Jis sakė, kad grupę sudaro programišiai ir galbūt dalis nepatenkintų valdininkų; grupė turi nemažą nepanaudotos medžiagos archyvą, kurį galbūt ateityje ryšis publikuoti“, – rašo autorius.
Šaltaj pavadino V. Putiną žmogumi „be žmogiškų emocijų“, bet tikru patriotu, įsitikinusiu, kad jo valdžia yra geriausia Rusijai.
„Manau, jis pernelyg ilgai yra valdžioje. Jis tapo izoliuotu. Žemesnio rango valdininkai pešasi tarpusavyje, bet yra pernelyg įsibaiminę, kad nesutiktų su juo. Jis neturi draugų, įprasta žodžio „draugas“ prasme. Galbūt yra žmonių, kurie jam simpatizuoja, bet jis išsiskiria ypatinga paranoja“, – sako Šaltaj.
Iš pokalbių su kitais šaltiniais paaiškėja, kad pastarųjų mėnesių esminiai sprendimai buvo priimami itin siaurame rate ir buvo griežčiausiai įslaptinti.
„Sprendimai, tokie kaip dėl Krymo aneksijos ir dabartinės karinės intervencijos Rytų Ukrainoje, priimami siaurame patarėjų rate, dauguma šių patarėjų anksčiau dirbo specialiosiose tarnybose“, – teigiama straipsnyje.
„Jokių diskusijų, jokių raštų, jokių fokusuotų grupių nebuvo, – sako Šaltaj. – Likus dviem dienoms iki to momento, kai V. Putinas priėmė sprendimą aneksuoti Krymą, beveik niekas iš prezidento administracijos apie tai ničnieko nežinojo“.
Laikraštis toliau rašo: „Ir mažai kas iš tikrųjų žino, kiek toli pažengs karinė Rusijos intervencija Ukrainoje. Iš dalies dėl to, kad to greičiausiai nežino ir pats V. Putinas“.
Pasak apžvalgininkų, V. Putinas nevykdo jokio Sovietų Sąjungos atkūrimo plano, jis tiesiog pasijuto įspraustas į kampą, taigi sprendimai, tokie kaip dėl Krymo aneksijos, buvo priimami paskutinę minutę, net jeigu tokių ketinimų ir būta.
„V. Putinas – konservatorius, – sakė buvęs valdininkas, asmeniškai pažinojęs Rusijos prezidentą. – Dramatiškų sprendimų priėmimas – ne jo stilius“.
Maskvoje nejuntama, kad miestas ruoštųsi karui. Bet „prokremliškasis Valstybės Dūmos deputatas Robertas Šlegelis mano, kad JAV sprendimas bombarduoti Maskvą – tikėtinas variantas netolimoje ateityje“, – rašo laikraštis.
Nevilties jausmas dėl galimo antirusiško Vakarų sąmokslo – ne naujiena, bet dabar jis kaip niekad sustiprėjęs, mano autorius.
„Politika Ukrainos atžvilgiu didžia dalimi nukreipta viena kryptimi – užkirsti kelią Vakarų remiamoms pinklėms, kuriomis siekiama sugriauti Putino valdžią – neleisti jam įvykdyti esminių permainų“, – teigiama straipsnyje.