Kaip rašo utro.ru, ji pridūrė, jog gyvenimiška patirtis išmokė ją nieko neįsileisti į asmeninį gyvenimą. „Apie darbą, festivalius, kitus profesinius reikalus – prašom“, – pabrėžė A. Kabajeva.
Visgi ji norėtų, kad jos būsimi vaikai taptų sportininkais: „Kur berniuką, nežinau, o mergaitę – į meninę gimnastiką. Sportas – komandos dvasia, atsakingumas, disciplina, pomėgis, kuris padaro tave suaugusiu. Kuo greičiau vaikas sužinos apie gyvenimo sunkumus, tuo geriau.“
Ji pati nenusišalino nuo sporto: „Treniruojuosi du kartus per dieną: ryte – Dūma, nuo 14 iki 16 val. treniruotė darbo kabinete, su svarmenimis ant kilimėlio. Paskui vėl posėdis Dūmoje. Jei žmogui reikia, jis visada ras laiko pasportuoti.“
A. Kabajeva papasakojo, kaip prieš penkerius metus atsisveikino su didžiuoju sportu: „2008 m. olimpiadoje turėjau atstovauti Tatarstano respublikai, bet nepavyko. Tais pačiais metais man pasiūlė tapti regiono deputate Dūmoje.“
Į klausimą, kam jai reikalinga politika, ji atsakė: „Buvo įdomu, norėjau pabandyti.“