„New York Times“ pateikia dešimt naujausių pavyzdžių.
-„Tikrasis suverenitetas Rusijai yra labai svarbus ir gyvybiškai būtinas.“
2014 m. gruodžio 4 d.
Savo kreipimęsi į tautą V. Putinas naudojo tokią pačią nukentėjusio ir pikto žmogaus retoriką, šis piktas tonas įsivyravo V. Putino kalbose nuo to laiko, kai kovo mėnesį prasidėjo krizė Ukrainoje. Vakarai į Krymo aneksiją sureagavo taikydami Rusijai sankcijas, tačiau V. Putinas pareiškė, kad tai tik pretekstas.
„Tai JAV ir jos sąjungininkų nervinga reakcija į mūsų poziciją Ukrainoje ir vykstanti perversmą joje“, – kalbėjo V. Putinas savo 70-ties minučių kalboje.
„Jeigu tai nebūtų įvykę, jie būtų sugalvoję kitą būdą kaip nubausti Rusiją.“, – kalbėjo V, Putinas ir apkaltino Vakarus elgiantis su Rusija tokiu būdu jau ne vieną dešimtmetį, o gal net ir šimtmetį.
-„Jeigu Europa nenori, kad tai būtų įgyvendinta, tuomet, tai nebus įgyvendinta“.
Gruodžio 1 d.
Net ir pasitraukiant V. Putinas bando imtis puolančios retorikos. Kai Rusijos planus statyti didelį dujotiekį link Pietų Europos blokavo Bulgarija, jis nukreipė projektą link Turkijos ir nubaudė bulgarus. Dėl krizės Ukrainoje pirminis sandoris „pasiklydo“ politiniuose ir diplomatiniuose verpetuose, nes Vakarų valstybės ėmė priešintis V. Putino agresyviai politikai kiekviename žingsnyje.
„Bet tai yra mūsų Europos draugų sprendimas“, – teigė V. Putinas ir pridėjo, kad toks Bulgarijos sprendimas ir pasidavimas spaudimui atėmė iš Bulgarijos galimybę „elgtis kaip suvereniai valstybei“.
-„Galima pasiekti kur kas daugiau elgiantis mandagiai ir naudojant ginklus, negu tik elgiantis mandagiai“.
Lapkričio 17 d.
Šią frazę V. Putinas ištarė šarvuočių parodoje Maskvoje, kur jis pažymėjo: „kad galima pasiekti kur kas daugiau „elgiantis mandagiai ir naudojant ginklus, negu tik elgiantis mandagiai“. Mandagumas šiame V. Putino sakinyje turėtų būti suvokiamas kaip „mandagus“ Rusijos karių dislokavimas Krymo pusiasalyje ankstyvą kovo mėnesį.
Kai V. Putinas Maskvoje pasveikino naują JAV ambasadorių ir susitiko su dar 14 diplomatų, jis atrodė gerokai sušvelninęs savo toną, teigdamas, kad šalys gali rasti bendrą sprendimą, jeigu partnerystė bus grindžiama „abipuse pagarba ir pragmatizmu“.
„Mes esame pasirengę praktiniam bendradarbiavimui su savo Amerikos partneriais skirtingose srityse, tačiau privalome laikytis abipusės pagarbos ir interesų paisymo, lygybės ir nesikišimo į vidaus politiką taisyklių“ , – teigė V. Putinas ir pridūrė: „Mes laikomės principo, kad JAV ir Rusija yra atsakingos už tarptautinį saugumą, stabilumą ir kovoja su pasaulinėmis grėsmėmis ir iššūkiais“.
-„JAV remia „neofašistus“ ir „islamo radikalus“
Spalio 24 d.
Tarptautiniame Rusijos ekspertų susitikime pietinėje Sočio kurorto dalyje V. Putinas sakė, kad JAV kišimasis sukėlė daugumą pastarojo meto krizių, įskaitant Ukrainos ir Artimuosiuose Rytuose. Vietoj to, kad „JAV remtų demokratiją ir suverenitetą“, JAV palaiko „įtartinas“ grupes nuo neofašistų iki islamo radikalų. „Kodėl jie remia tokius žmones?“, – paklausė V. Putinas metiniame susirinkime, kuris dar vadinamas tarptautiniu diskusijų klubu „Valdai“. „Jie tai darė, nes ketino panaudoti juos kaip instrumentus siekiant savo tikslų, tačiau nudegė nagus ir atsitraukė.“
-„Viskas, ką turiu daryti, tai šypsotis“
Spalio 2 d.
„Viskas, ką turiu daryti, tai šypsotis ir tuo parodyti, kad velnias nėra toks baisus, kaip atrodo.“,- po susitikimo su Rusijos verslo elitu žurnalistams pareiškė V. Putinas atsakydamas į klausimą, kaip jis ketina pritraukti investicijų į Rusiją. V. Putinas stengėsi pasirodyti nerūpestingu, juokavo, kad išsklaidytų finansininkų rūpesčius dėl artėjančios gilios ekonominės recesijos.
Rugsėjo 1 d.
Šią mintį, kad galėtų „užimti Kijevą per dvi savaites“, jeigu tik to norėtų V. Putinas išsakė kalbėdamas su tuometiniu Europos komisijos vadovu Jose Manueliu Barosso ir taip perkėlė konfliktą į naują lygmenį, kuomet Rusijos karių įsitraukimas tapo vis labiau jaučiamas ginkluotų susirėmimų Ukrainoje metu.
-„Pietryčių Ukrainos valstybingumas“
Rugpjūčio 31 d.
Kai mūšiai Ukrainos pietryčiuose įsibėgėjo, V. Putinas provokuojančiai pareiškė, kad būtina kalbėti apie „valstybingumą“ nuo Ukrainos „norinčiam atsiskirti“ pietryčių regionui.
„Turime nedelsdami pradėti materialias, prasmingas derybas, ne techninių klausimų sprendimą, bet spręsti visuomenės politinio organizavimo klausimą ir Ukrainos pietryčių valstybingumą, tam, kad galėtumėme apsaugoti teisinius ten gyvenančių žmonių interesus“, – teigė V. Putinas.
Per interviu televizijoje V. Putinas mėtėsi tarp grasinimų ir raginimų derybomis pasiekti susitarimus Ukrainoje.
-„Aišku, kad „milicijai“ pavyko pasiekti puikių rezultatų.“
Rugpjūčio 29 d.
Kremliaus tinklalapyje patalpintame pareiškime V. Putinas mini „Novorusijos“ arba „Naujosios Rusijos“ „miliciją“ (prorusiškus separatistus) Ukrainoje, kurie atstovauja platesniam „Naujosios Rusijos“ užmojui, kurį įgyvendinti padės nacionalistai. „Aišku, kad „milicijai“ pavyko pasiekti gerų rezultatų perimant Kijevo karinę operaciją, kuri kelia didelį pavojų Donbaso gyventojams ir kuris jau privedė prie daugelio nekaltų aukų, – pareiškė V. Putinas
Už šio pareiškimo analitikų teigimu slypėjo keletas tikslų: politinis užsakymas, kuris silpnina Kijevo valdžią Ukrainoje, palengvinant spaudimą prorusiškiems separatistams Luhanske ir Donecke taip kartu užsitikrinant maršrutą žeme į Krymą.
-„Mes patys juos visus uždusinsime.“
Balandžio 17 d.
„Mes patys juos visus uždusinsime, kodėl jūs taip bijote?, – piktai pareiškė klausimų ir atsakymų televizijos laidoje balandį V. Putinas paklaustas, kaip Rusija reaguos į NATO plėtrą Rytų Europoje. „Mes nebijome, nei aš, nei kas nors kitas, niekas neturi bijoti, bet turime suvokti realybę.“
Jis taip pat priminė žiūrovams, kad leis naudoti jėgą Ukrainoje, jeigu teks apsaugoti ten gyvenančias rusų mažumas. „Turime padaryti viską, kad padėtumėme šiems žmonėms apsaugoti savo teises ir savarankiškai pasirinkti savo likimą.“
Kovo 18 d.
Putinas pabrėžė, kad NATO ir partneriai „melavo mums daugelį kartų, priėmė sprendimus už mūsų nugarų.“ V. Putinas išrėžė emocingą kalbą didžiuosiuose Kremliaus rūmuose Krymo susigrąžinimo proga, paskelbė Krymą neatsiejama Rusijos dalimi ir pavadino šį žingsnį istorinės neteisybės ištaisymu.
Taip pat šioje kalboje V. Putinas pabrėžė, kad Rusijai kyla rimta grėsmė dėl NATO plėtimosi Rytų Europoje. „Leiskite man atkreipti dėmesį į tai, kad jau daugelį kartų iš Kijevo girdėjome deklaracijas apie Ukrainos norą įstoti į NATO. Ką tai reikštų Krymui ir Sevastopoliui ateityje? Tai reikštų, kad NATO karinis laivynas būtų kaip tik šiame Rusijos karinės šlovės mieste ir tai keltų rimtą grėsmę visai pietų Rusijai.“