V.Putinas vizitą Mongolijoje pradės popietę numatytomis derybomis su šios šalies prezidentu Cachjagijinu Elbegdoržu. Prieš Rusijos vadovo išvykimą, kuris numatytas 18 val. (13 val. Lietuvos laiku), prezidentai dalyvaus prekybos ir transporto sutarčių tarp šalių pasirašyme.
Per Šaltąjį karą Maskva griežtai kontroliavo Mongoliją ir vis dar turi nemenką įtaką šiai didžiulei, išteklių turtingai valstybei, neturinčiai priėjimo prie jūros ir įsiterpusiai tarp Rusijos bei Kinijos.
Beveik visas Mongolijai reikalingas benzinas, dyzelinas ir didelė dalis elektros energijos atkeliauja iš Rusijos.
Maskvai taip pat priklauso 51 proc. Mongolijos geležinkelių akcijų ir 49 proc. didžiausios valstybinės vario kasybos įmonės akcijų.
Mažėjant investicijų srautui iš Vakarų, Mongolija gręžiasi į Kiniją ir Rusiją, vildamasi paramos jos ekonomikai, kurios pagrindas yra gyvulininkystė ir naudingųjų išteklių gavyba. Tuo pat metu Ulan Batoras palaiko glaudžius santykius su Jungtinėmis Valstijomis ir kitomis šalimis, kad atsvertų augančią Maskvos ir Pekino ekonominę įtaką.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas praėjusį mėnesį lankėsi Mongolijoje su valstybiniu vizitu, kurio metu abi šalys patvirtino pasiryžimą beveik dvigubai padidinti metinę dvišalės prekybos apyvartą, kuri iki 2020 metų turėtų išaugti iki 10 mlrd. JAV dolerių.
Tai jau trečiasis V.Putino vizitas į Mongoliją nuo tada, kai jis 2000-aisiais pirmąkart tapo Rusijos prezidentu. Jis vyksta tokiu metu, kai Ukrainos vyriausybinės pajėgos dalyvauja ginkluotame konflikte ne tik su Kremliaus remiamais separatistais, bet taip pat su Rusijso armija, nors pats V.Putinas neigia, kad jo kariai įsiveržė į Ukrainą.
Reaguodami į įvykius Ukrainoje JAV prezidentas Barackas Obama ir jo Vakarų sąjungininkai šią savaitę turi patvirtinti planus dislokuoti Rytų Europoje mažiausiai 4 tūkst. karių ir karinės technikos siekiant nuraminti netoli Rusijos esančias NATO nares.