V. Putinas viešai prabilo apie savo sveikatą

Neseniai leidinys „New York Post“ rašė, kad Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui – kasos vėžys. Sekmadienį paskelbtame interviu naujienų agentūrai TASS jis pirmą kartą viešai pakomentavo gandus apie savo sveikatą.

– Kaip sveikata, Vladimirai Vladimirovičiau?

– Nesulauksite!

– Priešai skleidžia apkalbas...

– Tikrai? Pirmą kartą girdžiu. Ką kalba? Norimus dalykus pateikia kaip realybę?

– Neperpasakosiu – būtent dėl to ir kreipiuosi į pirminį šaltinį.

– Tegul jie taip mano – tai juos atpalaiduos. Mums tai tik į naudą.

– Tikriausiai suprantate, kad tai susiję ne tik su nereikšmingu smalsumu. Valstybės sveikata priklauso nuo Jūsų fizinės, moralinės ir psichologinės būklės.

– Jie abejoja mano fizine ar psichologine būkle?

– Sklinda įvairių kalbų.

– Viskas gerai. Štai jūs, pavyzdžiui, ką sportuojate?

– Jau senokai nieko nebesportuoju. Tiesą pasakius, mano sportas – televizinis.

– Blogai. Ne, sirgti prie televizoriaus – tai ne sportas... Darbas reikalauja daug energijos, jėgų ir judrumo.

– Kodėl manęs to paklausėte? Nes pats...

– ...reguliariai sportuoju.

– Kiekvieną dieną?

– Būtent. Absoliučiai kasdien. Tiesa, būdamas komandiruotėse nesportuoju – kai skrydis trunka ilgai, o laiko skirtumas didelis, neišsimiegu.

– Tiesa, keliaudamas pereinate prie vietos laiko ar gyvenate Maskvos laiku?

– Persiorientuoti sekasi sunkiai. Be to, tik perėjus jau reikia grįžti namo, todėl dažniausiai stengiuosi gyventi Maskvos laiku, nors, žinoma, išvykstant į ilgas keliones tai nėra įmanoma.

DELFI primena, kad remiantis „New York Post“ pateikiama informacija, V. Putiną gydė specialistas iš Dresdeno, su kuriuo V. Putinas susipažino eidamas KGB tarnybą Rytų Vokietijoje.

84-erių gydytojas išmėgino įvairius būdus, įskaitant ir gydymą steroidais. Būtent tai, kaip rašo „New York Post“, paaiškina V. Putino išvaizdos pokyčius.

Neseniai gydytojui iš Vokietijos vis dėlto teko nutraukti gydymą, nes jam labai nepatiko vykti į Rusiją, kur nuolat teko konfliktuoti su V. Putino saugumo tarnyba.

„Ar ši informacija teisinga?“ – klausiama vokiečių žurnale „Focus“.

Kalbos apie tai, kad V. Putinas neva serga vėžiu, sklido ir anksčiau. 2003 m. buvo skelbiama, kad V. Putinui neva diagnozuotas žarnyno vėžys ir jam sėkmingai atlikta operacija.

Laikui bėgant panašių kalbų vis daugėjo: sklido kalbos, kad V. Putinui – kaulų, smegenų vėžys, karcioma ir sarkoma.

„Arba V. Putinas – išgyvenimo meistras, arba jo liga – tai Vakarų išsigalvojimai“, – teigiama leidinyje. Vis dėlto vertėtų pripažinti, kad Rusijos valdžios struktūros turbūt niekada nepripažintų, kad V. Putinas rimtai serga.

„Būtent dėl šios priežasties Kremlius iš paskutiniųjų tylėtų, kaip buvo, pavyzdžiui, su Brežnevu ar Andropovu“, - įsitikinęs ekspertas Eberhardas Schneideris.

Kasos vėžys – tai viena pavojingiausių vėžio rūšių.

„Tikimybė, kad ši liga sergantis asmuo išgyvens penkerius metus, sudaro vos 2-4 proc.“, – kalbėjo E. Schneideris. Vis dėlto, anot E. Schneiderio, kurio žmonos gyvybę nusinešė būtent ši liga, kasos vėžys pastebimas tik paskutinėje ligos stadijoje, o iki to laiko ši liga netrukdo dirbti ir rodytis viešumoje.

Neseniai su V. Putinu susitikęs Insbruko universiteto profesorius Gerhardas Mangottas mano, kad tai mažai tikėtina.

„V.Putinas atrodo gerai. Jo veido spalva sveika. Sprendžiant iš jo išvaizdos, neatrodo, kad jis sirgtų“, - patikino G. Mangottas.

Dalis analitikų dėl gandų apie V. Putino ligą jo veiksmus pastaruoju metu linkę vertinti kitaip. Jų manymu, V. Putinas prijungdamas Krymą ir vykdydamas lokalias kovas Ukrainoje mėgina kalti geležį kol ji karšta.

„Viską galima interpretuoti, atsižvelgiant į galimą V. Putino ligą“, - tęsė E. Schneideris.

„Jis nori įeiti į istoriją ne tik kaip neigiamas asmuo“, - įsitikinęs jis. Tos pačios nuomonės laikosi ir G. Mangottas, tačiau V. Putinas, jo manymu, jau seniai įsiamžino Rusijos istorijos vadovėliuose.

Tačiau jei V. Putinas neserga, kam reikalingos visos šios kalbos? „New York Post“ rašo, kad tai gali būti naudinga Vakarams. Dezinformacija galėtų susilpninti V. Putino pozicijas, ypač atsižvelgiant į tai, kad visos tokio pobūdžio kalbos sklinda iš Vakarų.

„Visas šias lenktynes dėl sensacijų galima vertinti kaip šiuo metu vykstančio informacinio karo elementą“, - patikino G. Mangottas.