„Analitikai spėja, kad V. Putinas ryžosi tokiam sprendimui siekdamas išvengti dalyvavimo nesibaigiančiame kare“, – rašo leidinys.

Neatmetama galimybė, kad trumpalaikėje perspektyvoje Rusijos kariuomenės atitraukimas iš Sirijos paskatins naujo taikių derybų raundo dalyvius į situaciją žvelgti optimistiškiau, o jei derybos ir vėl žlugtų, kažin ar kas dėl to kaltintų Rusiją, rašo BBC.

„V. Putinas vis dar pajėgus suduoti smūgius iš oro panaudodamas taktinius bombonešius ir laivus Viduržemio ir Kaspijos jūrose“, – primena leidinys, remdamasis ekspertų nuomone.

„Kariuomenės išvedimas iš Sirijos reiškia štai ką: V. Putinas mano, kad nužudė pakankamą B. al Assado priešų skaičių, kad šis galėtų išgyventi“, – taip situaciją socialiniame tinkle „Twitter“ komentavo JAV senatorius Johnas McCainas.

Taigi praėjus penkeriems metams nuo Sirijos pilietinio karo pradžios šios šalies gyventojai turi pasirinkti tarp šalies žlugimo ir amžinos Assadų dinastijos valdžios.

Po to, kai Rusija Damaskui suteikė paramą „atviru ir žiauriu pavidalu“, Sirijos prezidento Basharo al Assado režimas mėgina diktuoti derybose savo sąlygas ir akivaizdžiai neketina imtis jokių rimtų reformų, o tikimybės, kad bus sukurta nauja vyriausybė, kuri bus pakankamai stipri, kad nesiskaitytų su B. al Assadu ir gerbtų politinį pliuralizmą, beveik nėra.

Taigi labai tikėtina, kad galiausiai derybų dalyviams teks sutikti su Sirijos skilimo į kelias dalis idėja. Iš pirmo žvilgsnio ši mintis atrodo ganėtinai patraukli. Ypač daug liaupsių skiriama nuomonei, kad toks sprendimas galimai padėtų šalies teritorijoje suformuoti saugias zonas, į kurias galės grįžti pabėgėliai.

Vis dėlto Sirijos teritorijos skilimas yra pavojingas ir gali padidinti nestabilumą. Pavyzdžiui, kurdų pajėgos tokiu atveju turbūt mėgintų įkurti nepriklausomą Kurdistaną. Maža to, Sirijos padalinimas galimai taptų precedentu kitų Artimųjų Rytų valstybių teritorijoje veikiančioms grupuotėms ir politinėms pajėgoms, o tai dar labiau pablogintų situaciją regione.

„Kommersant“ ir „Vedomosti“: nespontaniškas sprendimas

Antradienį svarbiausia Rusijos laikraščių naujiena – Vladimiro Putino potvarkis dėl Rusijos karinio dalyvavimo Sirijoje mastų mažinimo.

„Rusija per trumpą laikotarpį sukūrė Sirijoje nedidelę pagal kiekį, bet gana veiksmingą karinę grupuotę iš įvairių pajėgų ir priemonių. Veiksmingas mūsų kariškių darbas paklojo pamatus taikaus proceso pradžiai“, – leidinys „Kommersant“ cituoja V. Putino žodžius, pasakytus per susitikimą su gynybos ministru Sergejumi Šoigu, pasibaigus operacijai „Atpildas“.

Kelių aukšto rango leidinio „Kommersant“ šaltinių Rusijos gynybos ministerijoje teigimu, prezidento sprendimas nebuvo spontaniškas. Toks strategijos variantas buvo kelis kartus nagrinėtas per Rusijos Federacijos saugumo tarybos posėdžius.

Vakar Kremlius pareiškė, kad sprendimas dėl pagrindinių Rusijos pajėgų išvedimo iš Sirijos buvo suderintas su Sirijos prezidentu Basharu al Assadu.

V. Putino sprendimas nuvils ir tuos, kurie manė, kad Rusija nugrims konflikte, ir tuos, kurie manė, kad ji privalo iki galo nešti atsakomybės už prezidento Assado režimo išsaugojimą naštą, leidinyje „Vedomosti“ rašo politologas Andrejus Kortunovas.

Panašu, kad Kremlius atsižvelgė į potencialų Vietnamo ir Afganistano scenarijų pasikartojimo pavojų, kai karinės kampanijos, iš pradžių planuotos kaip trumpalaikės, užsitęsė ilgus metus, rašo „Vedomosti“.

„Oficialioje versijoje skelbiama, kad kariuomenė išvedama pagal susitarimą su Assadu, bet negalima atmesti ir kitų versijų – pavyzdžiui, kad Assadas buvo pernelyg užsispyręs, kai kurie jo pareiškimai vertė abejoti Ženevos proceso tęsimo klausimu“, – svarsto A. Kortunovas.

Rusijos tarptautinių reikalų tarybos ekspertas Jurijus Barminas neatmeta tikimybės, kad paskelbimas apie išvedamą kariuomenę gali būti tiesiogiai susijęs su Ženevoje prasidėjusiu antru derybų Sirijos klausimu etapu: išankstinį sprendimą Rusija greičiausiai priėmė kartu su JAV ir Saudo Arabija, mano jis, ir „viena iš [užsienio politikos partnerių] sąlygų buvo pradėti išvesti Rusijos kariuomenę iš Sirijos“.

„Gali būti, kad Maskvai mainais į šį rizikingą žingsnį buvo kažkas pažadėta“, – pridūrė J. Barminas.

Portalas rbc.ru pranešė, kad naktį iš kovo 14 į 15 įvyko Vladimiro Putino derybos telefonu su JAV prezidentu Baracku Obama. Pokalbio metu dviejų šalių lyderiai aptarė padėtį Sirijoje ir Rusijos sprendimą dėl kariuomenės išvedimo. Interneto šaltinis pažymi, kad JAV nesitikėjo tokio Rusijos žingsnio.