Pasaulis sutelkęs dėmesį į dviejų valstybių vadovų – JAV prezidento Baracko Obamos ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino – susitikimą Niujorke.
Barackas Obama, Vladimiras Putinas
© Reuters/Scanpix

Po susitikimo, kuris užtruko maždaug dvigubai ilgiau nei planuota, V. Putinas rusų kalba susitikime su rusakalbe žiniasklaida pavadino santykius su JAV „pasiekusiais žemumas“.

„Santykiai tarp Rusijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų, deja, yra pasiekę žemumas, tai aišku ir be mano komentarų. Tačiau tai nutiko ne mūsų iniciatyva. Tai dėl mūsų amerikiečių partnerių pozicijos. Ar tai gerai ar blogai? Manau, kad blogai, tiek dėl dvišalių, tiek dėl tarptautinių santykių“, - sakė V. Putinas ir pridūrė, kad Rusija „visada pasiruošusi plėtoti santykius, atkurti juos iki galo.“ Taip Rusijos prezidentas sureagavo į klausimą apie dvišalius santykius Sirijos ir Ukrainos krizių akivaizdoje bei dėl galimo dar didesnio JAV vaidmens sprendžiant Ukrainos klausimą.

Visgi V. Putinas rado ir gerų žodžių – derybas su JAV delegacija pavadino labai svarbiomis, konstruktyviomis, atviromis ir, nors ir keista, turėjusias daug bendrų sąlyčio taškų.

Jis sakė, kad Sirijos ir Ukrainos klausimas buvo aptariamas. Rusija kartojo, kad Sirijos vadovo Basharo al Assado kariuomenę nori paremti, nes jie kovoja su teroristais. Tačiau jis pridūrė, kad Rusija neketina dalyvauti antžeminėse operacijose Sirijoje. „Apie tai nėra kalbos ir negali būti“, – sakė jis.

Kitas dalykas – oro antskrydžiai. Čia Rusija neatmeta savo dalyvavimo, bet V. Putinas tikino, kad visa pagalba kovojant su teroristais vyks tarptautinės teisės rėmuose. Jis išreiškė viltį, kad to laikysis ir amerikiečiai, prancūzai, neperžengdami suverenios valstybės teisių tvarkytis savo teritorijoje. Žinia, V. Putinas įsitikinęs, kad diktatoriaus B. Assado režimas yra teisėta Sirijos valdžia. Vakarai šiuo klausimu nesutaria su juo ir nenori remti B. Assado kariuomenės.

V. Putinas pridūrė, kad Maskva ir Vašingtonas turi daug bendrumo vertinant situaciją Sirijoje ir Ukrainoje, tačiau išlieka ir tam tikri skirtumai.

„Mūsų Amerikos partneriai gana aiškiai pareiškė savo poziciją dėl daugelio klausimų, įskaitant dėl Ukrainos ir Sirijos bei padėties Artimuosiuose Rytuose sureguliavimo“, - sakė Rusijos vadovas.

Neatmeta Rusijos oro smūgių galimybės Sirijoje

Prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pareiškė, kad Rusija neatmeta oro smūgių galimybės siekiant paremti Sirijos lyderio Basharo al Assado pajėgų kovą su sukilėliais džihadistais.

„Kai dėl mūsų dalyvavimo, tai mąstome apie tai, nieko neatmetame. Bet jeigu veiksime, tai tik visiškai laikydamiesi tarptautinės teisės normų“, – sakė jis žurnalistams Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke po susitikimo su JAV prezidentu Baracku Obama.

Šios normos, pažymėjo V.Putinas, reikalauja, kad tokių smūgių paprašytų šalies valdžia arba jiems pritartų JT Saugumo Taryba, todėl, pasak jo, tarptautinės koalicijos veiksmų prieš „Islamo valstybę“ negalima pavadinti legitimiais.

„Atkreipiu jūsų dėmesį į tai, kad pagal JT chartiją, pagal tarptautinę teisę skrydžius virš šalies teritorijos, juo labiau smūgių sudavimą galima (vykdyti) tik pagal JT chartijos septintąjį straipsnį ir nusprendus JT Saugumo Tarybai, arba gavus tos ar kitos šalies pakvietimą“, – sakė jis.

„Todėl panašaus pobūdžio veiksmų, nors jų ir imamasi prieš teroristines organizacijas, negalima pavadinti teisėtais“, – pareiškė V.Putinas.

„Dėl Rusijos dalyvavimo, tai galvojame dėl to, ką papildomai galėtumėme padaryti tam, kad palaikytumėme tuos, kurie iš tikrųjų yra (kovos) lauke, kaip sakoma, priešinasi teroristams ir kovoja su jais, tarp jų ir su ISIL. O tokių nedaug – Sirijos teritorijoje tai pirmiausiai Sirijos armija ir kurdų daliniai“, – sakė V.Putinas pavartodamas kitą „Islamo valstybės“ akronimą.

Tačiau Rusijos lyderis pažymėjo, kad „apie jokias antžemines operacijas, apie Rusijos karių dalyvavimą antžeminėse operacijose nekalbama ir negali būti kalbama“.

V.Putinas pridūrė, kad jis ir B.Obama sutiko tęsti derybas dėl to, kaip užtikrinti savo karinių veiksmų koordinavimą, kad būtų išvengta atsitiktinių susidūrimų kovos lauke.

V. Putino spaudos konferenciją po susitikimo transliavo tiesiogiai:

B. Obama su žiniasklaida nebendravo, tačiau, Vokietijos naujienų portalo spiegel.de duomenimis, susitikimo laikas maždaug perpus buvo padalintas Ukrainai ir Sirijai. Remiantis šaltiniu JAV delegacijoje, B. Obama dar kartą pabrėžė, kad Sirijoje stabilumo siekti nebus įmanoma tol, kol ją valdys diktatorius B. Assadas.

Pranešama, kad B. Obamos susitikimas su V. Putinu truko apie 1 val. 40 minučių. Beveik dvigubai ilgiau nei planuota.

Oficiali nuotrauka prie abiejų valstybių vėliavų buvo padaryta apie vidurnaktį Lietuvos laiku. Ceremonija užtruko apie 15 sekundžių, praneša newsru.com. Nei V. Putinas, nei B. Obama neištarė nei žodžio, neatsakė ir į žurnalistų klausimus. Po trumpo oficialaus momento JAV ir Rusijos lyderiai užsidarė susitikimui skirtoje patalpoje, kur jų laukė JAV ir Rusijos delegacijos.

Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas naujienų agentūrai „Interfax“ sakė, kad pagal planą susitikimas turi trukti 55 minutes. Susitikimas neturėtų trukti ilgiau, nes abiejų prezidentų darbotvarkė įtempta, o B. Obama dar ir rengia priėmimo vakarienę JT Generalinės Asamblėjos dalyviams.

Visgi susitikimas peržengė numatytą limitą, pastebėjo po geros pusantros valandos „Twitter“ informacija besidalinantys.



Dar ir kol nebuvo pasakytas nė vienas žodis, stebimas buvo kiekvienas judesys, rankos ištiesimas, veido išraiška. Kūno kalba gali būti signalas apie pašnekesio turinį.



Kol kas signalai bylojo, kad dviejų didžiųjų valstybių, kurių vadovai lyg ir akcentuoja nesiekiantys grįžti į Šaltojo karo stadiją, požiūris į svarbiausius politinius procesus pasaulyje labai skiriasi. BBC taip pat atkreipė dėmesį, kad Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje B. Obama ir V. Putinas nerado laiko išklausyti vienas kito kalbų. Didieji politikai prasilenkė – V. Putinas neatvyko tuo metu, kai B. Obama sakė kalbą, o JAV prezidentas nesiteikė likti salėje, kai žodį tarė Rusijos galva.

Socialiame tinkle „Twitter“ vėliau ėmė sklisti nuotrauka, kurioje prie vakarienės stalo sėdi B. Obama ir V. Putinas. Komentaruose buvo rašoma, kad keistokas sprendimas apsižodžiavusius lyderius pasodinti prie vieno stalo, žinant, kad jie dar susitiks atskirai.

Socialiniuose tinkluose plito ir V. Putiną su liūdnai baigusiais diktatoriais lyginantys memai:


Skirtingi epitetai B. Assadui

Vokietijos žurnalo „Spiegel“ naujienų portalas prieš B. Obamos ir V. Putino susitikimą pastebėjo, kad savo kalbose Niujorke JAV prezidentas ir Rusijos vadovas parinko ypatingai skirtingus epitetus Sirijos vadovui Basharui al Assadui. B. Obama pavadino Sirijos vadovą tironu, kuris brutaliausiais būdais naikina savo piliečius, tad su juo negalima stoti į vienas gretas.

Tuo tarpu V. Putinas pažymėjo, kad būtų didžiulė klaida nebendradarbiauti su Sirijos prezidentu Basharu al Assadu, nes būtent jo kariuomenė esanti vienintelė galia, tikrai kovojanti su „Islamo valstybės“ džihadistais.

„Laikome didžiule klaida atsisakymą bendradarbiauti su Sirijos valdžia, vyriausybine armija, su tais, kurie vyriškai akis į akį kaunasi su teroru“, – sakė V. Putinas.

Pasak jo, „reikia, pagaliau, pripažinti, kad be Assado vyriausybės pajėgų, taip pat kurdų kariuomenės, Sirijoje su „Islamo valstybe“ ir kitomis teroristinėmis organizacijomis realiai niekas nekovoja“.

B. Obama nepritaria V. Putino teikiamai paramai B. Assado režimui ir sako, jog vienintelis Rusijos lyderio argumentas, jog „alternatyva tikrai būtų blogesnė“, negali būti priimtinas

Tokie JAV ir Rusijos prezidentų pareiškimas išryškino įtampą, kuri tvyro tarp JAV ir stipriausios B. Assado sąjungininkės Rusijos.

B. Assado ateitis turtų būti svarbiausias klausiamas vėliau pirmadienį numatytame retame B. Obamos ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikime.

Ukraina, sankcijos ir „demokratinių revoliucijų eksportas“

Paliesdamas kitą įtampą santykiuose su Rusija keliančią problemą JAV prezidentas gynė Vakarų taikomas sankcijas Maskvai už jos paramą prorusiškiems separatistams Ukrainoje.

„Jeigu taip be jokių pasekmių įvyko Ukrainoje, tai gali atsitikti bet kurioje iš šiandien čia susirinkusių šalių“, – pareiškė B.Obama.

Dar Obama pareiškė, kad pasaulis negali ramiai žiūrėti, kai Rusija nebaudžiama pažeidžia Ukrainos suverenumą. Jis nurodė, jeigu Rusijai nebus pasekmių dėl Krymo aneksijos, taip gali atsitikti su bet kuria kita JT šalimi.

JAV prezidentas sakė, kad Rusijos valdžios kontroliuojama žiniasklaida atspindi įvykius kaip atgimstančios Rusijos pavyzdį ir kad tokio požiūrio laikosi daugelis JAV politikų, manančių, kad pasaulyje jau vyksta naujas Šaltasis karas.

Tačiau, anot B.Obamos, taip nėra. Jis tvirtina, kad ukrainiečiams labiau kaip niekad rūpi jungtis su Vakarais.

JAV prezidentas pabrėžia, kad JAV nenori izoliuoti Rusijos; jis sako norįs, kad Rusija prisidėtų diplomatinėmis priemonėmis, sprendžiant krizę Ukrainoje tokiu būdu, kuris leistų Ukrainai pačiai pasirinkti savo ateitį ir kontroliuotų savo teritoriją.

Būtent dėl šios priežasties, pridūrė prezidentas, JAV reikalauja krizės sureguliavimo Ukrainoje. „O ne dėl to, kad Rusija būtų izoliuota. Mes to nenorime, mums reikia, kad Rusija būtų stipri, kad jai rūpėtų bendras darbas su mumis stiprinant visą tarptautinę sistemą“, – nurodė B.Obama ir pažymėjo, kad sankcijomis Rusijai nesiekiama grįžti prie Šaltojo karo.

„Sankcijos, kurias mes ir mūsų partnerės įvedėme Rusijai – visiškai nereiškia siekio grįžti prie Šaltojo karo“, – sakė jis.

Dėl sankcijų sustojo kapitalo judėjimas, sustojo ekonomikos augimas Rusijoje, smunka rublio kursas.

„Vyksta išsilavinusių rusų migracija. Įsivaizduokite priešingą situaciją, jeigu Rusijai eitų diplomatijos keliu, jeigu dirbtų kartu su Ukraina, kartu su tarptautine bendruomene, kad būtų užtikrinta tai, jog Rusijos interesai būtų apsaugoti. Tai būtų geriau ir Ukrainai, bet ir taip pat ir Rusijai, ir geriau visam pasauliui“, – sakė B.Obama.

Tuo tarpu Rusijos prezidentas V. Putinas pirmadienį JT Generalinėje Asamblėjoje prikišo NATO plėtrą ir aiškino, kokie pavojingi yra mėginimai eksportuoti „demokratines revoliucijas“.

Pasak jo vadinamasis demokratinių revoliucijų eksportas neišvengiamai atvesdavo ne prie pažangos, o prie degradacijos tose šalyse, kuriose tai buvo daroma.

„Revoliucijų eksportas, jau vadinamų demokratinėmis, tęsiasi“, – sakė jis ir pateikė pavyzdžius iš Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos.

„Žinoma, politinės, socialinės problemos tame regione pribrendo seniai ir žmonės ten, žinoma, norėjo permainų. Bet kas įvyko iš tikrųjų? Agresyvus kišimasis iš išorės atvedė prie to, kad vietoj reformų valstybinės institucijos, ir pats gyvenimas be ceremonijų buvo sugriautas“, – sakė V. Putinas.

„Vietoj demokratijos ir pažangos triumfo – prievarta, skurdas, socialinė katastrofa, o žmogaus teisės, taip pat ir teisė į gyvybę, nieko nebevertos, – tęsė jis. – Taip ir norisi paklausti tų, kurie sukūrė tokią padėtį. Ar jūs suprantate dabar, ką jūs padarėte?“

Jis akcentavo, kad smerkia politiką, paremtą „išimtimis ir nebaudžiamumu“ – tai buvo dar vienas bandymams įgelti Jungtinėms Valstijos, nors šalies pavadinimas garsiai ir nenuskambėjo.

L. Linkevičius tikisi, kad viena krizė nebus sprendžiama kitos sąskaita

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sakė V.Putino kalboje tikėjęsis daugiau dėmesio Ukrainai, nes būtent čia sprendžiant konfliktą pasigendama pažangos.

L. Linkevičius išreiškė viltį, kad susitikimo metu bus aiškiai pasakyta, kad „viena krizė nebus sprendžiama kitos sąskaita“.

„Kai susitinka Rusijos ir Amerikos prezidentai, be abejo kalbama bus apie tuos karštus įvykius visame pasaulyje. Mes tikimės, kad bus tikrai ne dviprasmiškai išsakyta JAV prezidento (...) kad viena krizė nebus sprendžiama kitos krizės sąskaita. Ir kad tai, kas prezidento B.Obamos kalboje buvo pasakyta – pagrindas sankcijoms buvo pažeidimai visų įsipareigojimų ir pagrindas sankcijoms tol ir bus, kol Minsko susitarimai nebus vykdomi“, – sakė L.Linkevičius.

Kalbėdamas Jungtinėse Tautose JAV prezidentas pareiškė, kad pasaulis negali ramiai žiūrėti, kai Rusija nebaudžiama pažeidžia Ukrainos suverenumą. Jis pabrėžė, kad JAV nenori izoliuoti Rusijos ir teigė norįs, kad Rusija prisidėtų diplomatinėmis priemonėmis, sprendžiant krizę Ukrainoje tokiu būdu, kuris leistų Ukrainai pačiai pasirinkti savo ateitį ir kontroliuotų savo teritoriją.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ispanijoje įvykdyta dar viena ataka: nušauti penki teroristai, vilkėję mirtininkų liemenes sužeisti septyni žmonės (341)

Ispanijos pajūrio kurorte Kambrilse penktadienį paryčiais automobiliui „Audi“ įsirėžus į...

Pramogos Palangoje, kurios patiks ir vaikams, ir suaugusiems

Mėgstame sakyti – prie jūros per mažai pramogų arba tam reikia daug pinigų. Netiesa! Atrakcijų...

E. Jakilaitis: paskutinė mano laida, kurią rekomendavau pažiūrėti šeimai, buvo su R. Karbauskiu (56)

Trečius metus iš eilės DELFI vykdomame projekte „Lietuvos įtakingiausieji 2017“...

N. Vasiliauskaitė. Daugiau nei nužudymas, mažiau nei pergalė (2)

Įvykiai Virdžinijoje daugelyje reportažų pristatomi kaip smurtingosios ultradešinės susidūrimo...

Lėktuvnešio apsauga kelia abejonių: ant jo nutūpęs dronas liko nepagautas (54)

„HMS Queen Elizabeth“ lėktuvnešis – naujas, modernus ir didelis Jungtinės Karalystės...

Apklausa: konservatoriai jau lenkia valstiečius (280)

Opoziciniai konservatoriai pagal populiarumą aplenkė valdančiąją Lietuvos valstiečių ir...

Mirė Lietuvos futbolo federacijos komunikacijos vadovė V. Zizaitė (5)

Rugpjūčio 18-ą dieną po ilgos ir sunkios ligos mirė Lietuvos futbolo federacijos (LFF) ilgametė...

Papasakojo, kaip išsirinkti skaniausius vaisius ir daržoves (2)

8 iš 10 Lietuvos gyventojų vaisių ir daržovių kokybę vertina remdamiesi vien jų išvaizda....

Keisis atliekų tvarkymas: pokyčius pajus kiekvienas gyventojas (26)

Visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, greitai augant vartojimui planuojama, kaip spręsti sparčiai...