„Tai antikonstitucinis perversmas ir ginkluotas valdžios perėmimas. Klausimas, į kurį negaliu atsakyti nei aš, nei mano kolegos: kam tai buvo padaryta. Prezidentas Janukovyčius, tarpininkaujant trims ES užsienio reikalų ministrams, pasirašė tarp valdžios ir opozicijos susitarimą, pagal kurį Janukovyčius faktiškai atsisakė valdžios, jis sutiko su visomis sąlygomis, kurių reikalavo opozicija. <...> Vietoj to, kad išlaisvintų pastatus, sukilėliai užėmė naujus. Aš noriu suprasti, kodėl tai buvo padaryta. Kam reikėjo imtis nekonstitucinių veiksmų ir įtraukti šalį į tokį chaosą?“ – apie įvykius Ukrainoje kalbėjo V. Putinas.

Maidano sukilimą Rusijos lyderis teigė suprantantis, bet nepateisinantis.

„Liaudis, žinoma, norėjo permainų. Bet negalima skatinti neteisėtų permainų“, - tvirtino V. Putinas.

Politikas piktinosi, kad Rytų regionų gubernatoriais Ukrainoje paskirti milijardieriai. O Ukrainos žmonės esą „jau priprato, kad vienus vagis keičia kiti“.

Galimybė panaudoti jėgą išlieka

Ukrainos parlamentą V. Putinas vadino teisėtu, bet ne vyriausybę ir laikinąjį prezidentą. Tuo tarpu vieninteliu teisėtu Ukrainos prezidentu esą yra Viktoras Janukovyčius.

Krymui V. Putinas žada finansinę paramą, bet konkrečių skaičių neįvardija.

„Dėl kariuomenės įvedimo – tokios būtinybės nėra. Bet galimybė išlieka“, - sakė V. Putinas, kartodamas, kad Rusijos armijos pratybos su Ukraina neva nesusijusios.

„Jos buvo planuotos seniai“, - tvirtino Rusijos prezidentas.

Aiškindamas, kas gali privesti prie jėgos panaudojimo, V. Putinas pakartojo gavęs V. Janukovyčiaus prašymą panaudoti kariuomenę.

„Matome, jog siautėja nacionalistai, antisemitai. Masinės informacijos priemonių atstovai matė, kaip vieną gubernatorių prikaustė žiemą šaltyje, kankino. Kas tai yra? Demokratija? Jis buvo paskirtas visai neseniai. Jei valdžia korumpuota, jis nieko nespėjo (padaryti – DELFI)“, – sakė V. Putinas.

„Jeigu mes matysime, kad tokie ekscesai tęsis, mes pasiliksime teisę panaudoti ginkluotąsias pajėgas. Tai bus, žinoma, kraštutinė priemonė“, - sakė V. Putinas, Ukrainą vadindamas „Broliška Respublika“.

V. Putino žodžiais, Rusija padarė tai, kas reikalinga, o jėgos panaudojimui „kol kas nėra poreikio“.

Komentuodamas finansų rinkų griūtį reaguojant į įvykius Kryme, Rusijos prezidentas tai pirmiausiai siejo su JAV sprendimais, dėl kurių esą investicijos plūstelėjo į Ameriką.

„Tai bendra tendencija, nesusijusi su Ukraina“, - nedramatizavo V. Putinas.

Paklaustas, ar laukė „tokios aštrios“ Vakarų reakcijos, V. Putinas pabrėžė, jog pokalbiai su Vakarų lyderiais buvo konfidencialūs. Vis dėlto jis atkirto, kad JAV veiksmai Irake, Libijoje ir kitose šalyse buvo vargiai teisėti. Taigi Vakarai esą neturėtų žarstytis pareiškimais dėl Rusijos veiksmų legitimumo.

„Mes veikiame išskirtinai teisėtai. Dar kartą noriu pabrėžti, kad jeigu aš nuspręsiu panaudoti ginkluotąsias pajėgas, sprendimas bus teisėtas, atitinkantis tarptautines normas, nes mes turime teisėto prezidento kreipimąsi“, - tęsė V. Putinas.

Komentuodamas galimas sankcijas Rusijai, V. Putinas paragino dusyk pagalvoti prieš jas taikant.

„Apie jų padarinius pirmiausiai turėtų galvoti tie, kurie ketina jas įvesti“, - rėžė politikas.

Vakarų veiksmus Maidano atžvilgiu jis vadino antikonstitucinio perversmo palaikymu.

„Jie palaikė antikonstitucinį perversmą, paskelbė, kad tai teisėta“, - sakė V. Putinas, pabrėždamas, jog Rusija išlieka „kantri“ Kijevo atžvilgiu.

Galimo Vakarų lyderių boikoto G8 susitikimui Sočyje jis nedramatizuoja – esą jei jie nenori, gali ir neatvykti.

Rusijos lyderis ne sykį kartojo besidžiaugiantis, kad Kryme apsieita be šūvių. Sulaukęs nepatogaus klausimo dėl Krymo „savigynos būrių“ uniformų panašumo į Rusijos pajėgų apdarus, V. Putinas to paklaususį žurnalistą pertraukė ir atsakė labai trumpai. Žinoma, nepatvirtindamas, kad tai Rusijos kariai.

„Pilna uniformų, kurios panašios į Rusijos uniformą“, - atkirto V. Putinas.

Prabilo ir apie Lietuvą

V. Putinas prabilo ir apie Lietuvą. Esą mūsų šalyje buvo apmokomi Maidano kovotojai.

„Pažiūrėkite, kaip gerai buvo paruošti žmonės, kurie veikė Kijeve. Juos ruošė bazėse Lenkijoje, Lietuvoje ir galbūt Ukrainoje. Jie jau buvo padalinti į dešimtis ir šimtus, veikė su gerais ryšiais. Kodėl galvojate, kad Kryme negali įvykti kažkas panašaus?“ - skėlė V. Putinas.

V. Putinas pabrėžė, kad Rusija pasiruošusi padėti „Berkut“ kovotojams, kurių padėtis Kryme esą tik blogėja –  jų nemaitina ir negydo ligoninėse, jų šeimoms gresia pavojus.

„Tai ne Rusijos vidaus reikalų ministerijos reikalas, tačiau iš humanitarinių paskatų būtų teisinga, kad mes padėtume“, – kalbėjo Rusijos vadovas.

Paklaustas, ar bus atšauktas Rusijos ambasadorius JAV, V. Putinas teigė tai padarysiąs „jeigu reikės“. Vis dėlto ambasadoriaus atšaukimą, kaip ir kariuomenės panaudojimą, jis vadino kraštutine priemone.

Paklaustas, kokios V. Janukovyčiaus perspektyvos, Rusijos prezidentas neslėpė nurašęs besislapstantį Ukrainos vadovą.

„Manau, kad politinės ateities jis neturi. Aš jam tai pasakiau“, - teigė V. Putinas.

Aiškindamas, kodėl nutarė užtikrinti nuversto Ukrainos lyderio saugumą, V.Putinas sakė, kad tai padarė dėl humanitarinių priežasčių.

„Prisidėdami prie jo likimo, tai padarėme dėl humanitarinių priežasčių, – nurodė jis. – Turiu omenyje, kad mirtis – pats paprasčiausias būdas atsikratyti teisėto prezidento. Tai ir būtų nutikę. Manau, jį būtų tiesiog nužudę.“

Sykiu jis savaip interpretavo V. Janukovyčiaus sprendimą Vilniuje nepasirašyti Asociacijos sutarties su ES. Esą Ukrainos vadovas tik pareiškė „analizuosiantis“ sutartį ir negalįs nutraukti ekonominių ryšių su Rusija.

Paklaustas, ar Rusija nuo balandžio taikys didesnes dujų kainas Ukrainai, V. Putinas pareiškė, kad tai sprendžia „Gazprom“. Esą koncernas svarstė, ar pratęsti nuolaidas Kijevui, tačiau Ukraina nesilaiko įsipareigojimų, nemoka skolų. „Jeigu Ukrainos partneriai nesumokės už vasarį (…), kalbame tik apie augančią skolą – kalbėkime ir apie normalią kainą“, - ekonominę logiką dėstė V. Putinas.

Paklaustas, kaip vertina galimą parolimpinių žaidynių Sočyje boikotą, V. Putinas pareiškė, kad tai „būtų cinizmo viršūnė“.

„Žmonėms, kurie gali imtis tokių veiksmų, nėra nieko švento“, - tvirtino Rusijos vadovas.

Paklaustas, kaip vertina pareiškimus, jog Rusija pažeidžia tarptautinius susitarimus su Ukraina, V. Putinas savaip interpretavo dabartinę Ukrainą. Esą valstybėje įvyko perversmas ar revoliucija, taigi tai jau nebe ta valstybė, su kuria sudarytos sutartys. „O su ta valstybe mes jokių įpareigojančių dokumentų nepasirašėme“, - rėžė V. Putinas.

V. Putinas teigė vieną kartą bendravęs su iš Ukrainos pabėgusiu V. Janukovyčiumi. Paklaustas, ar užjaučia nušalintąjį prezidentą, jis teigė jaučiantis „kitus“ jausmus.

„Mano jausmai visai kiti. Žmogus, einantis tokias pareigas, turi ir teisių, ir pareigų. Bet pagrindinė pareiga – vykdyti valią žmonių, kurie jam šalį patikėjo“, - interpretavo V. Putinas.