„Noriu jums priminti, kad Rusija yra viena iš galingiausių branduolinių valstybių. Tokia realybė, o ne tušti žodžiai“, - penktadienį pareiškė V. Putinas.
Rusija, klausytojams priminė šalies vadovas, „stiprina turimas branduolinio atgrasymo pajėgas“, svetainėje thedailybeast.com rašo žurnalistas Gordonas G. Changas.
Tą pačią dieną V. Putinas, kalbėdamas apie Ukrainos Rytus, pavartojo terminą „Naujoji Rusija“.
Taigi, kai Rusijos prezidentas kalba apie bandymus „atremti bet kokią agresiją prieš Rusiją“, jis turi omenyje ir „branduolinį atgrasymą“ – būtent taip būtų galima reziumuoti jo penktadieninį pasisakymą. Rusijos prezidentas iš tikrųjų perspėja mus, kad, bandydamas apsaugoti savo ambicijas Ukrainos teritorijoje, galėtų pasinaudoti ir branduoliniu ginklu, rašo G. G. Changas
Kelis dešimtmečius branduoliniai ginklai laikyti išskirtinai gynybos priemone. Penktadienį V. Putino pasakytuose keliuose sakiniuose jie netikėtai virto puolamaisiais – dar viena priemone, kuria gali pasinaudoti agresorius. Dar rugpjūčio 14 dieną Jaltoje, viename iš aneksuoto Krymo miestų, V. Putinas užsiminė apie ketinimus „nustebinti Vakarus naujienomis apie naujoves, puolimui skirtus branduolinius ginklus, apie kuriuos dar nekalba“.
Toje pačioje Jaltoje, kur vyko Dūmos susitikimas, Rusijos lyderis kalbėjo apie 1987 metais Rusijos ir JAV pasirašytos Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties atšaukimą. Sutartis draudžia turėti, gaminti arba išbandyti ore sparnuotąsias raketas, galinčias nuskrieti 500-5500 kilometrų. Ši sutartis buvo taikos, įsivyravusios pasibaigus Šaltajam karui, pagrindas.
Kalbėti apie sutarties nutraukimą yra viena (apie tai V. Putinas kalba jau nuo 2007 metų), tačiau ją pažeisti, ką Rusijos prezidentas sėkmingai daro nuo 2008 metų, kai Rusija vėl pradėjo bandyti sparnuotąsias raketas, visai kas kita. Kai JAV valstybės departamento pareigūnė Rose Gottermoeller 2013 metų gegužę išreiškė susirūpinimą šiuo klausimu, Rusijos pareigūnai pasistengė dialogą numarinti. Kaip skelbia „The New York Times“, jie „pareiškė, kad klausimu pasidomėjo, ir mano, kad nėra apie ką kalbėti“.
„JAV administracijos pareigūnai tvirtina, kad neramumai Ukrainoje šį klausimą nukėlė vėlesniam svarstymui“, apie Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties pažeidimą rašo laikraštis. Tačiau V. Putino penktadienį išsakytos mintys jį vėl ištraukė į pirmą planą.
Klausimas svarbus ne tik Europai. Jeigu V. Putinui pavyks įbauginti Vakarus ne itin ir slepiamais bandymais sunaikinti Ukrainos gynėjus, kiti agresoriai gali pasekti tokiu pačiu pavyzdžiu.
Pavyzdžiui, Šiaurės Korėja ir Kinija taip pat visai neseniai kalbėjo apie armagedono pradžią.
Galbūt Šiaurės Korėjos lyderio grasinimus ir įmanoma ignoruoti, tačiau Kinijos branduoliniai grasinimai gali kelti realų pavojų. Įtakingiausi Kinijos valdžios vyrai jau du dešimtmečius kalba apie Pekino norą pasinaudoti branduoliniu ginklu iš Japonijos atsiimant neva šaliai priklausančias žemes ar Taivaną – praeitą spalį grasinimų tonas tapo itin nuožmus.
Akivaizdžios provokacijos tarsi ir nebūta, tačiau pagrindiniai Kinijos žiniasklaidos kanalai – „People‘s Daily“, „China Central Television“, „PLA Daily“ bei kiti – rugpjūtį intensyviai skelbė naujienas, kaip Kinijos povandeninių laivų paleistos balistinės raketos, aprūpintos branduolinėmis galvutėmis, galėtų pražudyti dešimtis milijonų amerikiečių Sietle, San Franciske, Los Andžele, San Diege, Bostone, Niujorke, Filadelfijoje, Baltimorėje, Portlande, Anapolyje ir Norfolke. Tuose pačiuose straipsniuose kinai kalba ir apie mirtis nuo radiacijos Čikagoje.
Dar ketvirtadienį branduolinio konflikto galimybė daugumai žmonių atrodė neįmanoma. Tačiau penktadienį V. Putinui davus suprasti, kad branduolinis ginklas gali būti panaudotas kaip dar viena agresijos forma, masinių žūčių pavojus tapo grėsmingai realus ir artimas, apibendrina žurnalistas.