„Pratęstas krizinės situacijos Ukrainoje aptarimas. Tarptautinių pastangų dėl taikaus vidinio konflikto sprendimo kontekste pabrėžta būtinybė užtikrinti pastovų ugnies nutraukimą Donbase“, – rašoma pranešime, informuoja newsru.com.
„Reuters“ praneša, kad Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai pabrėžė – būtina veikti be delsimo.
Be to, kai prašoma Kremliaus pranešime, „pabrėžta svarba kuo greičiau surengti kontaktinės grupės posėdį, siekiant realizuoti Minsko susitarimus ir suderinti Kremliaus dialogą su pietryčiais“. Deklaruojamos prioritetinės užduotys: „pasikeitimas prievarta laikomais asmenimis ir konfliktuojančių šalių sunkiosios ginkluotės atitraukimas nuo susilietimo linijos“.
Taip pat pranešama, kad šalys nagrinėjo nukentėjusių regionų ekonomikos atgaivinimo klausimus bei humanitarinės ir socialinės paramos gyventojams suteikimą.
Kaip praneša Ukrainos prezidento spaudos tarnyba, P. Porošenka taip pat pabrėžė būtinybę paleisti į laisvę ukrainietę pilotę Nadeždą Savčenko. Ukrainos vyriausybės vadovas pabrėžė, kad jos sveikata žymiai pagerėjo. Rusijoje N. Savčenko kaltina prisidėjus prie VGTRK žurnalistų, pranešinėjusių apie konfliktą Rytų Ukrainoje, nužudymo.
Pokalbis įvyko po rekordinio rublio nuvertėjimo, toliau mažėjant naftos kainoms.
Tikimais, kad derybos normandišku formatu tęsis artimiausiomis dienomis. Kaip primena „DW“, keturšalės konsultacijos su Rusijos, Ukrainos, Prancūzijos ir Vokietijos dalyvavimu gavo tokį pavadinimą po šių šalių lyderių susitikimo 2014 m. birželį Prancūzijoje renginiuose, skirtuose pažymėti sąjungininkų išsilaipinimui Normandijoje.
ES nesutaria dėl sankcijų Rusijai
Europos Sąjungos (ES) išorės politikos vadovė antradienį pareiškė, kad 28 šalių blokas toliau vieningai palaikys Ukrainą, nors kai kurios Bendrijos narės spaudžia atšaukti arba sušvelninti sankcijas Rusijai.
Federica Mogherini per savo pirmąjį vizitą toje karo nuniokotoje šalyje nuo savo paskyrimo rugpjūtį, sakė Ukrainos prezidentui Petro Porošenkai, kad Briuselis ketina „eiti ranka rankon“ su Kijevu.
„Aptarėme, kokiu būdu Europos Sąjunga, išlaikydama savo vienybę – kuri buvo ir bus – galėtų palaikyti visišką visų Minsko sutarties punktų išpildymą“, – sakė ji, turėdama omenyje trapią Ukrainos taikos sutartį su Rusijos palaikomais sukilėliais.
„Toliau liksime Ukrainoje, siekdami užtikrinti, kad šis konfliktas baigtųsi visiškai gerbiant Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą“, – pridūrė F.Mogherini, buvusi Italijos užsienio reikalų ministrė.
F.Mogherini atvyko į Kijevą tuo metu, kai Briuselyje ruošiamasi priimti sunkų sprendimą – ar mėginti atnaujinti ryšius su Rusija, ar sugriežtinti jai sankcijas dėl palaikymo separatistams, kurie balandį sukilo prieš Ukrainos provakarietišką vyriausybę.
Europos Sąjunga ketvirtadienį surengs viršūnių susitikimą, kurio darbotvarkėje tikriausiai bus klausimų dėl Ukrainos ir santykių su Rusija.
ES narės, tokios kaip Bulgarija ir Italija, taip pat dalis Vokietijos verslininkų ir politikų, nori, kad Bendrija sušvelnintų arba panaikintų sankcijas Rusijai, įvestas po to kai Maskva aneksavo Krymą ir, kaip manoma, pasiuntė savo pajėgas į rytų Ukrainą.
F.Mogherini paskyrimui į ES diplomatijos vadovės postą priešinosi Rytų Europos šalys, visiškai palaikančios griežtas sankcijas Rusijai. Jos įtariai vertina F.Mogherini ankstesnius komentarus, kad ryšius su Maskva reikia palikti atvirus.
Ji taip pat buvo kritikuojama, kad savo atstove priėmė dirbti moterį, kurios vyras dirba vienoje viešųjų ryšių firmoje, atstovaujančioje Rusijos valstybinės dujų eksporto monopolininkės „Gazprom“ interesams.
F.Mogherini anksčiau palaikė pastangas „iš naujo atsigręžti“ į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, o tokiam požiūriui griežtai priešinosi šalys, kurios nori tęsti sankcijas, kol Kremlius grąžins Krymą Kijevui.
